„Nė vienoje Europos šalyje, kur veikia užstato sistema, nebuvo tokio starto, kai jau pirmaisiais metais surenkama per 74 proc. pakuočių“, – sakė „Užstato sistemos administratoriaus“ USAD generalinis direktorius Gintaras Varnas.
Grąžinta rekordiškai daug
Realiai skaičiai dar didesni – 74 proc. pakuočių jau yra perdirbtos. „Dar dalis pakuočių yra tiesiog nenupirktos, dar nesuvartotos arba dar negrąžintos. Taigi 74proc. yra matematinis rezultatas, o realiai mes skaičiuojame, kad bus surinkta apie 85proc. pakuočių“, – sakė G.Varnas
Estijoje, Danijoje, Švedijoje – šalyse, kurių pavyzdžiais dažniausiai remiamės, pirmais metais pakuočių buvo sugrąžinta vos pusė.
Gerus užstato sistemos rezultatus Lietuvoje lėmė keli faktoriai: ilgas pasiruošimas, reklama, platus surinkimo vietų tinklas. Be to, užstato sistema Lietuvoje galiojo ir anksčiau – nuo 2005 m. gyventojai galėjo į parduotuves grąžinti stiklinę tarą ir atgauti 7 centų užstatą.
Prie sėkmės prisidėjo ir pakeltas užstatas – dabar visos pakuotės „vertinamos“ 10 centų. „Matome, kad pasirinkome teisingą užstato dydį. 10 centų lietuvius jau motyvuoja grąžinti tarą, be to – tai paprastas, apvalus ir aiškiai suprantamas skaičius“, – pasakojo G.Varnas.
Našta – gamintojams
Lietuvoje į užstato sistemą grąžinta jau per 333 milijonus pakuočių. Tiesa, G.Varnas primena, kad surinkti pakuotes kainuoja.
Užstato sistema finansuojama iš gamintojų ir importuotojų, nesurinktos taros mokesčio bei žaliavų pardavimo. Kuo daugiau pakuočių USAD surenka, tuo mažiau mažiau pajamų įstaiga gauna už negrąžintos taros užstatą – mokestį, kurį moka teršėjai.
Dėl to nuo kitų metų už pakuočių sutvarkymą daugiausia turės mokėti visi gėrimų gamintojai bei importuotojai.
Už kiekvieną PET butelį bei plieninę skarinę nustatytas 3 centų, už stiklinę tarą 2,5 cento, o už aliuminio skardinę – 1,5 centro tarifas .Iki šiol už stiklo ir aliuminio pakuotes jas išleidžiančioms įstaigoms mokėti nereikėjo, už metalo ir plastiko pakuotes – 2,5 cento.
Tarifas nustatomas prognozuojant sistemos pajamas bei išlaidas ir įvertinus subsidijos poreikį, kruis vėliau išdalinamas už visas į rinką išleidžiamas pakuotes.
„Sistema yra tikrai efektyvi, bet ji kainuoja ir tai virsta į tarifus gamintojams, kuriuos mokesčiai gali šokiruoti. Bet aš, kaip gamintojų atstovas, sakau, kad esame socialiai atsakingi ir didžiuojamės tuo, kad sukūrėme vieną efektyviausių sistemų pasaulyje“, – sakė USAD valdybos pirmininkas Saulius Galadauskas.
Jis teigė, kad valstybė sistemos nuostolių nefinansuoja, taigi jie virsta tarifu gamintojams.
„Sistema yra ne pelno siekianti, bet nuostolingai dirbti ji negali. Dėl sistemos efektyvumo priekaištų neturime, tačiau tai nepigu, kažkaip nesitikėjome, kad žmonėms ji taip patiks, tai smogė per visų gamintojų biudžetus. Nepasitenkinimo iš gamintojų šiek tiek buvo, bet žinojome, kad ankčiau ar vėliau panašūs tarifai nusistovės“, – sakė S.Galadauskas.
Planuojama, kad kitais metais pakuočių gamintojų ir importuotojų išmokos sudarys 56 proc. užstato sistemos pajamų. Dar 23 proc. sistema gaus iš negrąžintos taros mokesčio, 21proc. – už parduotas žaliavas.
Jei gyventojai ims tarą grąžinti dar aktyviau, gali būti, kad ateityje tarifai gamintojams ir importuotojams bus dar didinama.
Kaimo problemą išsprendė
Pirmaisiais metais užstato sistema susidūrė su keliais iššūkiais. Vienas jų – kaimo parduotuvės.
„Visos parduotuvės, priklausomai nuo ploto, turėjo arba įrengti taromatus, arba užstatą surinkti rankiniu būdu, tačiau kai kurios parduotuvės, ypač kaimo vietovėse, to nedarė“, – pasakojo G.Varnas.
Jo teigimu, kaimo parduotuvės tiesiog neturėjo techninių galimybių prisitaikyti – tarai reikia vietos sandėliuoti.
„Buvo nuspręsta, kad kaimo parduotuvės nemokamai gaus specialius sandėliavimo konteinerius arba patalpas. Konteinerių tiekėjas jau rastas, dabar ruošiamos sutartys“, – sakė G.Varnas.
Kita problema – taroamatų pasiekiamumas. Iš lygių galimybių kontrolės užstato sistemos administratoriai sulaukė priekaištų, kad dalis taromatų nėra pritaikyti neįgaliesiems.
„Sutarėme, kad vietose, kuriose galima, prekybininkai įrengs privažiavimus, o kitur tiek neįgaliesiems, tiek kitokių problemų turintiems žmonėms, padės parduotuvių personalas“, – apie problemos sprendimą kalbėjo G.Varnas.
