Anot ECB, tiek referendumas dėl „Brexit“, tiek JAV prezidento rinkimai sustiprino vadinamąjį „sisteminio streso sudėtinį rodiklį“. Devyniolika euro zonos šalių gali nukentėti dėl prekybinių karų, didesnės infliacijos ir kylančių JAV palūkanų normų.
Blogiausiu galimu atveju, teigia ECB, politinis netikrumas gali vėl įžiebti skolų krizę, tokio masto, kokia drebino euro zoną 2009 metais.
ECB taip pat perspėja dėl galimos griūties kai kuriose akcijų rinkose.
Bankas taip pat nerimauja ir dėl politinio netikrumo pačioje euro zonoje, artėjant gruodžio 4 dieną numatytam nacionaliniam referendumui, kuriuo bus sprendžiama dėl konstitucinės reformos, klausimo formuluotės, taip pat 2017 metų rinkimams Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Savo naujausioje du kartus per metus rengiamoje finansinio stabilumo apžvalgoje ECB teigia: „Didesnis politinis netikrumas gali nulemti labiau į vidaus rinką orientuotos, augimą trikdančios politikos darbotvarkę, o tai, savo ruožtu, gali trukdyti įgyvendinti itin svarbias fiskalines bei struktūrines reformas“.
ECB taip pat atkreipė dėmesį, kad euro zonos bankininkystės sektorius vis dar patiria didelių nuostolių dėl blogųjų paskolų, didelių veiklos sąnaudų ir pajėgumų pertekliaus. Tačiau bankas priduria, kad euro zonos finansinė sistema buvo atspari rinkų neramumams, pastebimiems pastaruosius šešis mėnesius.
ECB pirmininko pavaduotojas Vitoras Konstancijus (Vitor Constancio) pažymėjo, kad bankas nekeičia savo ekonominių prognozių ir toliau prognozuoja lėtą, bet stabilų augimą artėjančiais metais.
