Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimui – parama
Įvairiuose Lietuvos kampeliuose akis ir kišenes džiugina atsinaujinę, renovuoti daugiabučiai gyvenamieji namai. Tačiau tiek aplinkosaugos specialistai, tiek ekonomistai atkreipia dėmesį, kad modernizuojant ir renovuojant nuošalyje neturi likti ir visuomeninės paskirties, viešojo naudojimo pastatai, kitaip gyvenimo kokybė pagerės tik vienoje iš sričių, o ekonominė nauda taip pat nebus maksimali.
Atsižvelgiant į tokius argumentus, 2011-2014 metais Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) vykdė programą, skirtą visuomeninės paskirties pastatų, – mokyklų, darželių, globos namų, poliklinikų, kultūros namų ir kt., – atnaujinimui, siekiant sumažinti energijos suvartojimą. Per kelerius metus šiems reikalams LAAIF skyrė daugiau kaip 45,8 mln. eurų, modernizuota ar dar modernizuojama 105 pastatai įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Dalis projektų dar įgyvendinama iki šiol, tačiau naujų paraiškų nebepriimama.
LAAIF specialistai prisimena, kad visuomeninių pastatų atnaujinimo programa buvo labai populiari ne tik dėl atsiradusios galimybės atnaujinti pasenusius, nusidėvėjusius pastatus. Populiarumo sulaukta dėl finansavimo dalies – šio projekto dalyviams buvo galima finansuoti visas atnaujinimo išlaidas, išskyrus projektavimo kaštus.
Iššūkiai, padėję sukaupti neįkainojamos patirties
„Mūsų įgyvendinamas projektas buvo dovana įstaigoms – finansuojama praktiškai viskas, pastatas tampa energetiškai efektyvus, sunaudojama kur kas mažiau neatsinaujinančių resursų, o be to – labai pasikeičia estetinis vaizdas“, – pasakoja LAAIF vadovas Virginijus Šmigelskas.
Jis džiaugiasi, kad, jam pradėjus vadovauti fondui, pavyko į gyvenimą paleisti tikrai daug vertingų projektų, kuriais džiaugiasi ne tik jų tiesioginiai naudotojai, bet ir visi aplinkiniai.
„Metų pradžioje buvo panaudota gal viena dvidešimtoji numatytų lėšų, o metų pabaigoje jau turėjome pasiekę tikrai puikių rezultatų – buvo įsisavinta daugiau kaip 100 proc. numatytų lėšų. Nors laikas visai fondo komandai tikrai nebuvo lengvas, visi kartu įgijome tikrai neįkainojamos patirties. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti visą kolektyvą ir nuveikti tikrai rimtus ir labai reikalingus darbus“, – vadovavimo pradžioje laukusius iššūkius prisimena LAAIF vadovas.
Nauda – sunkiai išmatuojama
Už beveik 46 mln. eurų taupesni ir gražesni tapo patys įvairiausi pastatai. Dažniausi paramos gavėjai, žinoma, buvo mokyklos ir darželiai – šiems pastatams dėl jų paskirties labai aktualu kokybiškas apšiltinimas, atnaujintos šildymo sistemos, sandarūs, kokybiški, šilumos energiją tausojantys langai bei durys. Naudojant modernias priemones, naują įrangą, sutaupoma nemažai šilumos energijos, o tai, savo ruožtu, leidžia sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Šios priemonės yra numatomos Klimato kaitos specialiojoje programoje.
LAAIF vykdomų programų metų ne tik atliekama pagrindinė užduotis – aplinkos taršos mažinimas. Tuo pačiu įvairiuose mokyklose ir darželiuose sudaromos galimybės kokybiškoje aplinkoje laiką leisti daugybei vaikų, dirbti daugybei mokytojų ir auklėtojų. Vaikai atnaujintose mokyklose auga sveikesni, taip sutaupoma ir sveikatos apsaugai, todėl visiškai tiksliai visuomeninių pastatų atnaujinimo naudą įvertinti tikrai sudėtinga.
Netradiciniai sprendimai
Tarp LAAIF finansuojamų projektų – ne tik mokyklos ar darželiai. Pagal Klimato kaitos specialiąją programą finansuota ir Antakalnio poliklinikos, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro, Vilniaus dailės akademijos pastato prie Bernardinų sodo bei Vilniaus universiteto Botanikos sodo administracinio pastato modernizavimas. Visais atvejais buvo siekiama sumažinti energetines sąnaudas, kad kuo labiau nuo taršos ir alinimo būtų apsaugota aplinka. Kai kuriuos projektus LAAIF darbuotojai prisimena su ypatingu pasididžiavimu, nes buvo pasiekta ne tik aplinkosauginė ir ekonominė nauda.
Vienas iš įdomiausių projektų yra Vilniaus universiteto Botanikos sodo administracinio – laboratorinio pastato su prietaisais modernizavimas, pagerinant energetinių sąnaudų balansą. Įgyvendinant šį projektą buvo skirtas daugiau kaip 600 tūkst. eurų finansavimas modernioms technologijoms, konstrukciniams bei išskirtiniams architektūriniams sprendimams Botanikos sode įdiegti. Pastatas buvo apšiltintas išoriškai, vėliau – apželdintas, o tai padeda mažinti išorinių sienų ir stogo šiluminius nuostolius. Pastatui šildyti naudojama ir geoterminė energija – šiam tikslui pravertė šalia esantis tvenkinys. Numatoma į visą šildymo sistemą įjungti ir saulės kolektoriais sukauptą šiluminę energiją.
Botanikos sodo Kairėnuose lankytojai negali pamatyti pasikeitusio pastato energetinio balanso bei sumažėjusios aplinkos taršos, tačiau gali puikiai įvertinti pasikeitusį pastato estetinį vaizdą. Bene daugiausia susidomėjimo sulaukia vertikalus sienų bei stogo apželdinimas. Jis, žinoma, pasitarnauja ir energetiniu požiūriu, tiek sukuria pastato išskirtinumą ir patrauklumą Botanikos sodo lankytojams.
Nebuvo kada pasigirti
Dar vienas iš gerai matomų LAAIF projektų – Vilniaus dailės akademijos pastatas netoli Bernardinų sodo ir šv. Onos bažnyčios Vilniuje. Atkūrus ir sutvarkius Bernardinų sodą, kitoje Vilnelės pusėje įsikūręs atnaujintas VDA pastatas labai harmoningai įsikomponavo į bendrą aplinką, o kartu ir sudarė galimybes efektyviau naudoti šilumos energiją. Viename seniausių sostinės rajonų gyvenantys ir besisvečiuojantys puikiai žino dar vieną LAAIF projektą – Antakalnio poliklinikos modernizavimą. Modernizavimo metu daugybei žmonių buvo sukurtos geresnės darbo ir priežiūros sąlygos, jau nekalbant apie pagrindinius tikslus – energetinį efektyvumą.
„LAAIF darbuotojai dirbo su daugybe projektų, įgyvendinome daugybę puikių idėjų, gal tik pasigirti nebuvo kada“, – pasakoja fondui jau kelerius metus vadovaujantis Virginijus Šmigelskas.
Klimato pasikeitimams mažinti
Vienas pagrindinių LAAIF tikslų yra mažinti aplinkos taršą. Prie to prisideda ir apčiuopiamos naudos duoda Klimato kaitos specialioji programa. Viena pagrindinių fondo įgyvendinamų programų ir yra skirta klimato kaitos padariniams – šiltnamio efektui ar anglies dvideginio išmetimui į atmosferą, – mažinti.
Klimato kaitos specialioji programa buvo įsteigta siekiant tikslingai panaudoti už taršos leidimų pardavimų gautas lėšas finansuojant klimato kaitos padarinių švelninimo projektus. Į Klimato kaitos specialiosios programos sąskaitą patenka lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus (NNV) ir aukcione parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL), taip pat surinktos ekonominės baudos, savanoriški įnašai ir kitos lėšos. Programos lėšomis finansuojami projektai, kurie susiję su klimato kaitos padarinių švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių.
