Todėl daugiabučių savininkai turi patys kapstytis iš problemų, kurių pastaruoju metu bendrijose tik daugėja, liūno.
Toks įspūdis susidarė aktyviam vilniečiui.
Nuolat viešai steigti bendrijas raginantis sostinės vicemeras Valdas Benkunskas gudriai nutylėjo, kad kilus problemų pačioje bendrijoje Vilniaus savivaldybė nesikiš į gyventojų tarpusavio rietenas.
Pasak jo, tokius ginčus turi spręsti patys gyventojai. Net jeigu jie įtaria, kad bendrijos pirmininkas, pavyzdžiui, sukčiauja arba vagia pinigus iš bendrijos kasos.
„Nors bendrijose gali kilti vidinių problemų, jei namo gyventojai aktyvūs, jie turi visas sąlygas kontroliuoti pirmininką, jį pakeisti kitu“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs V.Benkunskas.
Nustebino vicemero kalbos
Vilnietis Giedrius Komka, ne vienus metus kovojantis su neteisybe daugiabučių namų bendrijose, sostinės valdžios užmojus suvaryti gyventojus į bendrijas išvadino absurdu.
Susidūręs su neteisėtais bendrijos pirmininkės veiksmais vyras, ieškodamas teisybės ir pagalbos, ne kartą varstė valdžios kabinetų duris, tačiau pagalbos taip ir nesulaukė.
Jis teigė savo kailiu patyręs, kad jei daugiabučių namų valdymą gyventojai atiduos į bendrijos rankas, iškilus ginčams negalės pasiskųsti iš esmės nė vienai valdžios institucijai.
„Neseniai klausiausi per radiją, ką apie bendrijas kalba Vilniaus vicemeras, ir, švelniai tariant, nustebau.
Jis ragino daugiabučių gyventojus burtis į bendrijas, tačiau nepasakė, kad iškilus problemoms žmonės bus palikti likimo valiai.
Pats tuo ne sykį įsitikinau, kai kreipiausi į Vilniaus savivaldybę dėl mūsų name esančios bendrijos pirmininkės galimai nusikalstamų veiksmų.
Vien tai, jog savivaldybės tarnautojai per nustatytą 20 darbo dienų terminą nesugebėjo atsakyti į mano oficialią užklausą, parodė, kad šiai įstaigai, kuri turėtų ginti vilniečių interesus, visiškai nusišvilpti ant gyventojų bėdų.
Tad vicemeras galėtų neklaidinti gyventojų ir aiškiai pasakyti – įsteigsite bendrijas, patys ir spręsite visas problemas, o mes nesikišime, kad ir kas nutiktų“, – piktinosi su neteisybe daugiabučių bendrijose kovojantis G.Komka.
Nesulaukė jokios paramos
Pašnekovo nuomone, valdininkų įkyriai gyventojams peršama mintis apie bendrijų naudą tėra mėginimas atsikratyti atsakomybės.
Esą jeigu namą administruoja privati įmonė, jos galimai neteisėtus veiksmus galima apskųsti ne tik savivaldybei, bet ir dar kone 20 valstybinių institucijų, kurios kontroliuoja tokių įmonių veiklą.
Tačiau šios įstaigos kratosi tokio darbo, dažnai siuntinėdamos gyventojus nuo vienų durų prie kitų.
Todėl, vilniečio nuomone, ragindama steigti bendrijas sostinės savivaldybė nori atsiriboti nuo gyventojų problemų.
„Dėl savo bendrijos rašiau pareiškimus ir policijai, ir Seimo kontrolieriui, ir savivaldybei. Buvo klausimų dėl buvusių remontų, namo siūlių tvarkymo išlaidų. Be to, nežinau, už ką ir kiek konkrečiai moku.
Per metus bendrija vien tik atlyginimams išleidžia maždaug 25 tūkst. eurų, bet neaišku, kiek ir kokių darbuotojų yra oficialiai įdarbinusi.
Ar sulaukiau realios pagalbos iš Vilniaus savivaldybės? Ne. Gavau tik oficialius raštus, tačiau niekas nebuvo išspręsta“, – piktinosi vilnietis.
Netvarkos – per akis
G.Komka svarstė, kam išvis reikalinga savivaldos institucija, jei ji negali padėti paprastam žmogui?
„O juk teisės aktai aiškiai numato, kad savivaldybės prižiūri ir kontroliuoja daugiabučių namų bendrojo naudojimo valdytojus, vadinasi, ir bendrijas.
Bet realiai jokios pagalbos ir kontrolės dėl bendrijų savivaldybė nevykdo“, – tvirtino pašnekovas.
Jis teigė žinąs, kad tokia padėtis yra ne tik jo bendrijoje.
„Kai kur jų pirmininkai samdosi ginkluotus apsaugininkus, perka ginklus, kad apsigintų nuo gyventojų, leidžia bendrijų pinigus savo reikmėms, o jiems nieko negali padaryti“, – piktinosi G.Komka.
Jo nuomone, bėda yra ne pačios bendrijos, o tai, kad nėra gerai veikiančio jų kontrolės mechanizmo.
Gyventojus bendrijų klausimais konsultuojančios teisininkės Gabrielės Ramanauskaitės teigimu, savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybės prižiūri ir kontroliuoja daugiabučių namų bendrojo naudojimo valdytojus – tiek administruojančias įmones, tiek bendrijas.
Padeda tik retsykiais
Bet teisininkė įspėjo, kad kontrolės mechanizmas dažniausiai taikomas tik administratoriams, o bendrijos tarsi paliekamos likimo valiai.
„Kadangi savivaldybės suinteresuotos bendrijų steigimu, atvejų, kad daugiabučių namų bendrijų nariai sulauktų iš savivaldybių realios pagalbos, vos keletas.
Nors savivaldybės pagal įstatymus privalo tai daryti. Kodėl jos nereaguoja į gyventojų skundus, galima tik spėlioti“, – aiškino G.Ramanauskaitė. (LR)
Skundų gausėja
Jei savivaldybė nereaguoja į gyventojų skundus, žmonėms belieka vienintelė viltis – kreiptis į Seimo kontrolierių.
Šios tarnybos duomenimis, skundų dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų ar valdybos veiklos nemažėja. 2014 metais jų buvo gauta 27, pernai – 28, per beveik devynis šių metų mėnesius – jau 19.
