Ką pradedantys verslininkai turi žinoti apie riziką

Statistika rodo, kad pirmųjų verslo metų neišgyvena bent du trečdaliai visų naujai įsteigtų bendrovių. Ir nors lietuviai, kaip rodo apklausos, svajoja apie nuosavą verslą – tokios veiklos norėtų imtis kone kas antras šalies gyventojas, šios svajonės dažniausiai nevirsta realybe.

„Lietuvos draudimas“ Verslo klientų departamento direktorius Tadas Dovbyšas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
„Lietuvos draudimas“ Verslo klientų departamento direktorius Tadas Dovbyšas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 30, 2016, 5:22 AM, atnaujinta Apr 16, 2017, 8:06 PM

Tai lemia nesėkmės baimė, nes pradedant verslą neabejotinai teks investuoti nuosavas lėšas ir laiką. Kita vertus, rizikingi, nutrūktgalviški sprendimai irgi gali kainuoti perspektyvios įmonės ateitį. Ką daryti, kad verslo pradžia būtų sklandi ir nereikėtų be reikalo rizikuoti?

Nesaugoti turto – avantiūra

„Gaisras. Dega ūkininkų turgus. Mano parduotuvė, kurią puoselėjau ne vienerius metus, irgi. Niekam nelinkėčiau sužinoti tokios naujienos. Visas nutirpau, mintys sukosi kaip pašėlusios – ką daryti, juk ten ir mūsų biuras, ir pakavimo sandėlis, kompiuteriai, šaldytuvai. Tuomet galvoji, ką reikės sakyti pirkėjams, tiekėjams“, – prisimena vienos didžiausių ekologišku maistu prekiaujančių internetinių parduotuvių gileskromelis.lt įkūrėjas Nerijus Žukauskas.

Tačiau nelaimė įmonės nesužlugdė, o kaip tik ją sustiprino. Nerijus nepatyrė žalos. Jis savo verslą buvo apdraudęs, nes suvokė, kad bet kokie praradimai gali būti nepakeliami ir reikštų pabaigą. Juk įmonės turtas kiekvienais metais auga – tai naujos mašinos, įrenginiai ar atsargos. Nepasirūpinti savo turto saugumu būtų tikra avantiūra.

Į ūkininkų prekyvietę „Gilės kromelis“ negrįžo. Įmonė pradėjo daugiau eksportuoti, sutelkė dėmesį į internetinę parduotuvę ir toks veiklos modelis pasirodė naudingesnis negu prieš tai.

„Kartais geriau mokytis iš svetimų klaidų, o ne iš savų. Mūsų kliento istorija – pamoka, kurią gali išmokti kiekvienas pradedantis verslininkas – įmonės įrenginiai ir ten dirbantys žmonės yra svarbiausias turtas, kurį praradus gali nebelikti nei noro, nei galimybių toliau plėtoti verslą. Ir tai vienas iš dalykų, apie kurį turi pagalvoti net ir pradedantys verslą“, – sako bendrovės „Lietuvos draudimas“ Verslo klientų departamento direktorius Tadas Dovbyšas.

Tačiau tyrimai rodo, kad šiuo patarimu naudojasi ne visi verslininkai – trečdalis Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių nerimauja dėl išorinių rizikų keliamos grėsmės, tačiau nuo jų apsisaugojusios labai menkai. Tiek įmonių, šiandien susidūrusios su vagyste, gaisru, audra ar kitomis rizikomis, sunkiai susidorotų su patirtais finansiniais nuostoliais, rizikuotų savo veiklos tęstinumu.

Rizika nereiškia verslo sėkmės

Įdomu tai, kad apie verslo riziką globaliame verslo pasaulyje sukurta daug mitų. Pavyzdžiui, šiuo metu nutrūktgalviška rizika ir nesėkmės kartais įgyja netgi teigiamą atspalvį, nes daug nesėkmių patyręs verslininkas laikomas patyrusiu ir užsigrūdinusiu, o jo ambicijos po eilinio bankroto – drąsiu žingsniu, turinčiu įkvėpti kitus nebijoti rizikuoti, siekti savo svajonės, net jei ji generuoja tik nuostolius.

„Nepamatuota rizika nėra tas dalykas, kuris augina verslą. Atvirkščiai, sekasi tiems verslininkams, kurie, prieš pradėdami verslą, labai gerai išanalizuoja rinkos poreikius, konkurentus, klientų skonį, atlieka analizę, pasirūpina teisiniais klausimais ir apskaita. Kuo mažiau versle lieka vietos nenumatytiems atvejams, tuo didesnė sėkmės tikimybė“, – įsitikinęs T. Dovbyšas. Anot jo, daugelį verslo rizikų galima numatyti ir joms pasirengti. Kaip elgsitės, jeigu sėkmingą Jūsų verslo idėją pradės kopijuoti konkurentai? Ką darysite, jeigu būsite priklausomi nuo tiekėjų, o jie jus nuvils? Kas bus, jei jūsų prekes vežantis vilkikas atsidurs griovyje? Nuo vienų rizikų galima apsidrausti, kitoms pasiruošti diversifikuojant savo veiklą, tiekėjus ir nuolat ieškoti naujų idėjų, inovacijų.

Nesėkmėms galima pasiruošti

Beje, pagalvokite, kas būtų, jeigu verslo rizikos neįvertintų didelė, žinoma kompanija. Greičiausiai jos vadovui tektų atsisveikinti su savo kėde, o įmonė atsidurtų po visuomenės didinamuoju stiklu. Vis dėlto pradedančiam verslui, dar nesusikūrusiam savo reputacijos, klaidos atleidžiamos dažniau.

Dar viena pradedančiųjų verslininkų savybė, kurią gali pakeisti tik ilgesnė patirtis – pernelyg didelis pasitikėjimas savimi.

„Pasitikėti savimi reikia, tačiau reikia įsiklausyti ir į ekspertų nuomonę bei neapgaudinėti savęs, kad viskas gerai, jei verslo idėja nesudomino pirkėjų, ar, kad vis tiek neturite ką prarasti ir jums nieko nenutiks. Tai – neapdairumas, kuris gali nuvesti į aklavietę“, – įsitikinęs T. Dovbyšas. Tačiau būna ir taip, kai įmonei puikiai sekasi, tačiau verslininkas nepastebi ar nesiryžta priimti sprendimų, kurie užtikrintų pasikeitusius išaugusios įmonės poreikius – tiek struktūrinius, tiek finansinius, tiek rizikos valdymo.

Galiausiai, pati didžiausia klaida, kurią gali padaryti pradedantis verslininkas – pasiduoti. Nesėkmės yra neišvengiamos, tačiau svarbu joms pasiruošti ir iš jų pasimokyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.