Tarptautinė korporacija „Mars“ Sankt Peterburgo fabrike pradėjo gaminti kramtomąją gumą „Juicy Fruit“ ne tik Rusijai, bet ir kitoms valstybėms.
Pietų Korėjos „Samsung“ rusams užsakinėja surinkinėti skalbykles, kurios po to keliauja į dvi dešimtis Europos valstybių.
Švedijos „Ikea“ Rusijoje pagamintas apmušalų medžiagas gabena į Skandinaviją, o metalines lovas – į Kiniją.
Tad investuotojų Rusijoje tikrai nestinga, nors kliuvinių apstu – neaiški geopolitinė padėtis, prekybos sankcijos, biurokratija. Užtat darbo jėga tokia pigi, kad kitur sunkiai galima surasti.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, dėl ekonomikos sąstingio ir nuvertėjusio rublio pramonės sektoriaus darbininkų algos Rusijoje tapo net mažesnės nei Kinijoje. Todėl vakariečiai įrenginėja čia konvejerius ir stato gamyklas.
Tai tapo gelbėjimo ratu Rusijos ūkiui. Juk per praėjusius metus šalies pramonės apimtis sumenko 3,4 proc., užtat šiemet per 10 mėnesių jau ūgtelėjo 0,3 proc.
Tiesa, darbininkams dėl to ne ką saldžiau gyventi. Rusijos statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, spalį realios gyventojų pajamos buvo 5,9 proc. mažesnės nei prieš metus, nors rugsėjį skirtumas dar siekė tik pusantro procento.
„Jei per dieną žmogui užteks dubenėlio ryžių, mes užkariausime visą pasaulį, nustelbsime ir „Samsung“, ir „Google“. Bet vargu ar galime rimtai kalbėti apie tai, kad mažindami atlyginimus tapsime konkurencingesni.
Sumažėjusios algos iš tiesų yra vyriausybės ekonominės ir socialinės politikos kracho įrodymas. Taip visiškai nenormaliai iškraipomas visuomenės pasiskirstymas pagal turtą“, – tvirtino Rusijos mokslų akademijos Ekonomikos instituto direktorius Ruslanas Grinbergas.
Aukštosios ekonomikos mokyklos ekspertas Michailas Gorstas įspėjo, kad algomis su kinais ėmusi konkuruoti Rusija vis tiek neturi galimybių tapti pasaulio fabriku, kaip ilgai buvo ir tebėra vadinama Kinija. Tiesiog nėra tiek žmonių, kad būtų galima užversti planetą pigiomis prekėmis.
