Vaistinių tinklams Lenkijoje jau riesta. Kas laukia Lietuvos?

Žinia apie seniausios Varšuvos vaistinės, veikusios pastaruosius 165 metus, bankrotą paskatino ginčus dėl vyriausybės ketinimų pažaboti vaistinių tinklus.

Ši seniausia Varšuvos vaistinė bankrutuoja neatlaikiusi konkurencijos su gerokai didesniais tinklais.<br>R.Butrimo nuotr.
Ši seniausia Varšuvos vaistinė bankrutuoja neatlaikiusi konkurencijos su gerokai didesniais tinklais.<br>R.Butrimo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas („Lietuvos rytas“)

Dec 1, 2016, 10:58 AM, atnaujinta Feb 10, 2018, 1:26 AM

Nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) Seimo rinkimus prieš metus laimėjo pažadėjusi labiau remti savus smulkiuosius verslininkus, o ne užsienio koncernus.

Todėl vyriausybė patikino, kad nuo kitų metų vaistinių nebegalės įkurti kas tik panorėjęs, o vien farmacininkai. Kiekvienam jų bus leidžiama turėti ne daugiau kaip keturias vaistines.

Pagal vyriausybės planus, tam tikroje vietovėje bus leidžiama atidaryti tik tiek vaistinių, kad kiekviena aptarnautų ne mažiau kaip 3 tūkstančius gyventojų.

Be to, nauja vaistinė negalės būti atidaryta arčiau kaip kilometras nuo jau veikiančios, o vaistais prekiauti nebegalės nei parduotuvės, nei degalinės.

Vyriausybės atstovai teigė, jog būtent dėl per menko šio sektoriaus reguliavimo seniausios sostinės vaistinės savininkai priversti ją uždaryti.

Dėl unikalaus medinio interjero gotikine praminta vaistinė yra įsikūrusi pačiame miesto centre esančioje Novy Sviato gatvėje.

Puiki vieta šalia svarbių gatvių sankryžos daugybę metų užtikrino jai pirkėjų srautą, todėl vaistinė klestėjo.

Padėtis visiškai pasikeitė, kai šalia jos įsikūrė keturios stambiems vaistinių tinklams priklausančios įmonės.

Didesnėse patalpose įsikūrusios, gausesnį vaistų ir kosmetikos asortimentą bei ilgesnes darbo valandas pasiūliusios naujos vaistinės perviliojo klientus.

Vaistinių tinklus vienijanti organizacija „PharmaNet“ pareiškė, kad bankrotai yra natūralus reiškinys, nes rinkoje išlieka tie, kurie dirba efektyviausiai.

Tačiau sveikatos apsaugos viceministras Krzysztofas Landa tvirtino, jog vyriausybė privalo remti savus smulkiuosius verslininkus ir užtikrinti, kad vaistais prekiautų tik farmacininkai.

Kol kas iš šalyje esančių 14,7 tūkst. vaistinių du trečdalius sudaro pavienės privačios, bet kasdien dvi iš jų uždaromos ar perperkamos tinklų. Gydytojų sąjungos duomenimis, jei nebus priimtas naujas įstatymas, pavienės vaistinės išnyks jau po 6 metų.

Vaistinių tinklų atstovai tvirtino, kad įvedus apribojimus padidės vaistų kainos ir nukentės pirkėjai.

Verslo ekspertai iki šiol nesutaria, ar tokios įstatymų pataisos duos naudos.

Tačiau jie įspėjo, kad leidimas vaistines kurti vien farmacininkams numatytas tik dvylikoje ES valstybių.

Įvesti valstybės monopolio neketina

Prieš Lietuvos Seimo rinkimus juos laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai ne sykį aiškino apie ketinimus steigti valstybinį vaistinių tinklą, kad būtų sumažintos vaistų kainos.

Tokių ketinimų neatsisakyta ir sudarius Vyriausybę. Tačiau valdančiųjų balsas jau skamba nuosaikiau.

„Niekada nebuvo kalbama apie vaistinių monopoliją. Buvo kalbama apie valstybines vaistines. Tam tikros valstybinės vaistinės jau yra, tik klausimas, ar jos galėtų būti plečiamos, ar jų galėtų būti daugiau. Bet tai tikrai nėra monopolizavimas“, – sakė patvirtintas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.