Jei jūs sugalvotumėte pasipuošti klumpėmis, gali būti sudėtinga. Pasižvalgę internete sunkiai aptiksite jų gamintojų. Apie klumpdirbystės meną dar galima sužinoti įvairiuose muziejuose, bet atrodo, kad tik čia jis ir gyvas. Net interneto naršyklėje įvedus adresą klumpes.lt, nuvedama į puslapį, kuriame prekiaujama plastikiniais batais.
Lietuva be klumpdirbių
J.Statkevičiui klumpes išdrožė ir nulakavo lietuvis Darius Jakaitis, tačiau mūsų šokėjai tinkamo medinio apavo neranda. Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ šoka su senomis klumpėmis.
„Buvo gaminamos klumpės Plungėje, bet meistras numirė, sūnus žuvo, liko marti, bet nieko neranda, kas galėtų gaminti“, – pasakojo ansamblio Pastatymų skyriaus vedėjas Kęstutis Baltrūnas.
Ansamblis rado klumpdirbį Alytuje, tačiau jo gaminamas apavas klumpakojui nelabai tinkamas: „Prasta kokybė. Suvenyrams gal ir tinka, bet šokiams nelabai. Medis ne tas, vis tiek reikia mokėti klumpes tinkamai daryti.“
Todėl kai kurie kolektyvai lietuviškus šokius šoka su klumpėmis, gamintomis Olandijoje. „Davėme Olandijos meistrams pavyzdžius, kad sulietuvintų klumpių dizainą, ir kai kas užsako iš ten. Lietuvoje tinkamų klumpdirbių nėra“, – apgailestavo K.Baltrūnas.
Įkvėpimas – Olandijoje
Sakantiems, kad klumpės yra atgyvena, Olandija galėtų būti puikus pavyzdys. Čia kasmet pagaminama milijonai klumpių. Ir ne tik šokiams, tradiciniams renginiams ar turistams.
Dažno olando kieme galima rasti prie durų padėtas klumpes. „Regionuose gyvenantys olandai iki šiol nukaukši iki parduotuvės. Aš ir pati turiu klumpaites, su kuriomis vasarą mielai kapstausi rūtų darželyje“, – pasakojo Olandijoje gyvenanti lietuvė Odetė Abromavičiūtė.
O.Abromavičiūtei kilo idėja atgaivinti klumpdirbystės tradiciją ir Lietuvoje. „Klumpdirbystės tema Lietuvoje susidomėjau 2012 metais, kai įgyvendinome pirmąjį ES „Grundtvig“ edukacinės programos finansuojamą projektą Olandijoje. Jam pasibaigus toliau aktyviai rinkau medžiagą, tyrinėjau“, – pasakojo moteris.
Pristatė klumpes
Šios paieškos virto lietuviško modelio klumpėmis „Art Baltica“. 2014 m. 200 šių klumpių porų išdalyta Dainų šventės šokėjams, šiandien jas gali užsakyti visi norintys.
„Klumpės iki šiol man yra it bilietas sugrįžti trumpam į Lietuvą. Džiaugiuosi sulaukusi užsakymų pagaminti klumpes jaunavedžiams, kaimo sodybų savininkams ar vaikučiams. Tuomet vėl skubu pas meistrą, atsiraitoju rankoves, jis man pagalanda turimus instrumentus, ir pirmyn“, – pasakojo O.Abromavičiūtė.
Jos siūlomomis klumpėmis dažniausiai domisi liaudies šokių kolektyvai, vestuvių planuotojai, draugai, kaimo turizmo sodybų savininkai, scenos meno atlikėjai, sportininkai, globalios Lietuvos išeivijos atstovai.
Nori grąžinti į Lietuvą
Ji norėtų, kad lietuviškos klumpės gimtų Lietuvoje, todėl bendrauja su šalies klumpdirbiais. „Įkalbėjau Lietuvos liaudies meistrus susivienyti dėl bendros veiklos, auginti jaunos kartos klumpdirbius organizuojant meistriškumo kursus“, – teigė moteris.
Tiesa, viskas nėra taip lengva. O.Abromavičiūtė norėtų, kad klumpėmis susidomėtų ir mūsų valdžia. Iš biurokratų moteris sužinojo, kad „lietuviškos klumpės turi gimti Lietuvoje“.
„Todėl turėdama daugiau užsakymų Olandijoje galėtume dažniau susitikti ir Lietuvoje. Šiuo metu ieškau projektus gebančių rašyti ir administruoti žmonių, laukiu meistrų Olandijoje ir su malonumu organizuosime mokymus, kitas reikalingas veiklas“, – savo idėjomis dalijosi O.Abromavičiūtė.
Lietuvoje ji rado net 8 meistrus, galinčius drožti klumpes, bet teigė, kad jiems reikia motyvacijos.
„Nėra lengva motyvuoti medžio kalbintojus drožti klumpes už mažą kainą. Jiems labiau atsiperka koplytstulpio drožyba nei pora klumpių“, – apgailestavo O.Abromavičiūtė.
Grįš į madą?
Tiesa, situacija Lietuvoje pamažu keičiasi.
Artėja Dainų ir Šokių šventės, lietuviai vis labiau domisi liaudies menu, įdomiomis dovanomis, jaunimas vis dažniau atsigręžia į istoriją.
„Žinoma, klumpių tema įgaus pagreitį kalboms ir po garsaus Lietuvos dizainerio kolekcijos pristatymo Vilniuje. O pasikeitus politiniams vėjams Lietuvoje keisis ir žmonių požiūris“, – tikisi O.Abromavičiūtė.
Ji mano, kad klumpdirbystė gali tapti puikiu būdu užsidirbti.
„Noriu, kad būtų palankesnės sąlygos klumpdirbystės populiarinimui Lietuvoje, kad entuziastai nepatirtų finansinės naštos ir depresijos iš meilės savo pomėgiui ir tradicijoms, noriu, kad valstybinės organizacijos mažiau diktuotų sąlygas, su kuo, kada ir ką daryti. Svarbiausia – tradicijų puoselėjimas ir skatinimas, o ne galvosūkis dėl delspinigių bankui už suteiktą paskolą verslui“, – apie rūpesčius populiarinant klumpes Lietuvoje kalbėjo O.Abromavičiūtė.
