Rėmėsi švedų pavyzdžiu
Lietuvoje poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo darbus atliekančios uždarosios akcines bendrovės „Infraplanas“ vykdomoji direktorė Aušra Švarplienė teigė, kad toks sprendimas teigiamai nustebino aštuonių darbuotojų komandą.
„Mūsų įmonėje įteisinta šešių valandų darbo diena, bet, žinoma, pasitaiko atvejų, jei būna labai skubių darbų, darbuotojai užtrunka šiek tiek ilgiau. Iš tiesų, jei pavyksta taip susidėlioti darbo krūvį, dirbame tik šešias valandas“, – pasakojo įmonės vadovė ir pridūrė, kad prieš metus apie tokius pokyčius išgirdusi darbuotojų komanda į tai reagavo labai teigiamai.
„Mūsų darbas psichologiškai nėra lengvas, o ilgas sėdėjimas prie kompiuterio alina. Tai esu pastebėjusi iš ilgametės savo patirties. Daug metų dirbu šį darbą ir žinau, kad 16 val. po pietų jau sunkiau susikaupti. Dažnai vakarop darbuotojų tikslas būna išsėdėti tą valandą iki darbo dienos pabaigos, tad, manau, kur kas geriau baigti darbo dieną anksčiau, bet dirbdamas žmogus gali efektyviai mąstyti ir prasmingai darbuotis“, – kalbėjo A.Švarplienė ir patikslino, kad keičiantis metų laikams, atslinkus šaltesniems orams, kai darbuotojai pradeda sirgti, vargu ar prasminga juos versti sėdėti biure ilgas darbo valandas.
Įmonės vadovė pripažino, kad prieš priimdama tokį sprendimą aktyviai domėjosi švedų darbdavių praktika dėl trumpesnės darbo dienos įvedimo. A.Švarplienė pasakojo, kad dėl tokio sprendimo sulaukė nemažai komplimentų, tačiau įmonės partneriai tuo keliu pasukti neskuba.
Dėl trumpesnių valandų atlyginimas nemažėjo
Trumpesnės darbo valandos, anot įmonės vadovės, neturi įtakos darbuotojų atlyginimams: „Mūsų įmonėje atlyginimai skaičiuojami ne pagal išdirbtas valandas, sugeneruotą projekto naudą, tad ilgesnis sėdėjimas darbe uždarbiui įtakos neturi. Ateityje, manau, atsiras ir daugiau įmonių, kurios diegs panašias naujoves. Mūsų darbe daug tiesioginio bendravimo, projektų pristatymų, tad sėdimas darbas ilgainiui turi trūkumų, labai abejočiau, ar šių dienų žmogus taip lengvai atlaiko aštuonias valandas sėdėjimo ir visą tą laiką dirba labai našiai.“
Pašnekovė teigė puikiai suprantanti, kad lietuviškoji darbo kultūra vis dar akcentuoja, kad sėdėjimas biure po darbo valandų – savotiška vertybė, tad kartais darbuotojui net nepatogu atsistoti ir išeiti po darbo valandų paliekant kolegas, kurie palinkę prie kompiuterių.
„Nepalaikau tokio požiūrio. Jei darbuotojas gerai jaučiasi, yra pozityviai nusiteikęs ir turi laiko savo gyvenimui, tai jis ir į darbo efektyvumą žvelgia kitaip“, – kalbėjo ji.
Mažiau dirbti ir pakankamai uždirbti – menas
Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovo Boguslavo Gruževskio teigimu, tokia idėja nėra nauja, tačiau mūsų krašte nelabai populiari. „Buvo tokia europinė iniciatyva, pamenu, itin daug apie ją buvo kalbama Italijoje, kai buvo suformuluotas šūkis „Dirbk mažiau ir darbo užteks visiems“. Tai labai sveikas dalykas, bet būtina atsižvelgti į tai, kad dirbdami mažiau žmonės turėtų uždirbti tiek, kad jiems užtektų. Ne menas yra dirbti mažiau, menas – turėti pakankamai pinigų ir pakankamai laisvo laiko. Pats laikas nėra jau tokia išskirtinė vertybė – laisvas laikas be pinigų, kai žmogus nėra apsirūpinęs finansiniais ištekliais, neturi vertės. Juk dažnas bedarbis mielai pasidalytų laiku, jei turėtų daugiau pajamų“, – kalbėjo profesorius.
Anot pašnekovo, toks požiūris į darbuotoją, kai skatinama dirbti efektyviai trumpinant oficialų darbo laiką, sveikintinas: „Geriausias darbuotojas yra tas, kuris sėdi trumpiausiai, o darbą atlieka efektyviausiai ir uždirba daugiausia. Deja, mums toks požiūris naujas. Laikas nėra svarbiausia, esmė – turinys ir rezultatas.“
B.Gruževskio teigimu, sąlygos tokiems pokyčiams neabejotinai yra, bet reikia atidžiau pažiūrėti į pavienių įmonių finansus ir galimybes. „Tai tam tikra ateities perspektyva. Šiuolaikinis žmogus linkęs vertinti pasitenkinimą, gerovės lygį, o ta gerovė be laisvo laiko yra faktiškai neįmanoma. Ateityje, matyt, tokių verslo sprendimų daugės. Norėtųsi, kad valstybės politika skatintų įmones įgyvendinti tokio pobūdžio sprendimus“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad įmonės, kurios investuos į tokias darbo organizavimo schemas, turės daugiau galimybių laimėti konkurencinę kovą rinkoje dėl darbuotojų.
