Žvalgytuvės po Kauno turgavietes parodė, kad šimtus ar net tūkstančius metų gyvuojančios liaudiškos gydymo priemonės itin paklausios.
Žmonės negaili pinigų vaistažolėms, vitaminų gausioms uogoms, medui, samanose ir net ant medžių augantiems grybams, organizmą valyti ar lieknėti skirtoms augalų sėkloms įsigyti.
Šių gėrybių pardavėjai su pirkėjais mielai dalijasi patarimais, kaip vartoti vieną ar kitą produktą, aiškina, kaip gydytis, stiprinti organizmą.
Prekeivių šaltis neišbaido
Nors medikai dažnai perspėja, kad, nusprendus vartoti stipriai veikiančias vaistažoles, ypač mišinius, neverta pasitikėti vien savamokslių žolelių rinkėjų patarimais, žmonių tai nebaido.
Kauniečiams nė motais gydytojų gąsdinimai, kad kiekvieno žmogaus organizmas gali skirtingai reaguoti į tas pačias vaistažoles, o gydymasis patiems, pasitelkus žiniuonių siūlomas panacėjas nuo visų ligų, gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais, kartais – ir dar blogiau.
„Po kiek, ponia, žolelės?“ – vis dažniau klausiama Stoties turgavietėje ar jos prieigose pačių surinktomis vaistažolėmis prekiaujančių moterų.
Šioje turgavietėje net šaltu oru galima išvysti ne vieną tokią prekeivę.
Siūlo pagydyti šimtus ligų
Nuo keliasdešimt centų iki kelių eurų už nedidelį ryšulėlį jonažolių, pelynų, medetkų, melisų, lavandų, kitų vaistažolių ar indelį erškėtuogių prašančios pardavėjos tikino, kad tinkamai jas vartojant galima išgyti šimtus ligų.
„Jonažolė – vaistas nuo daugybės ligų. Liepžiedžių arbata mažina temperatūrą, ja tinka skalauti gerklę, gerti užklupus kosuliui. Rugiagėlių nuoviru patariama vilgyti akis – jis mažina uždegimą“, – tarsi iš rašto skaitė žoleles Stoties turgaus prieigose pardavinėjanti senyva prekeivė Antanina. Moteris sakė turinti nemažą būrį nuolatinių pirkėjų.
Badydama pirštu į vaistažoles, sukrautas ant prekystalio, moteris taip pat pasakojo, jog pelynai gydo pilvo skausmus, tinka nuo viduriavimo, gerina apetitą, o melisos ir ramunėlės ramina nervus.
Atėjus žiemai ji patarė pirkti ir profilaktiškai gerti čiobrelių bei aviečių arbatas.
Augalus renka tam tikru metu
80 metų Regina Malinovskaja Stoties turguje ne vieną dešimtmetį prekiauja džiovintomis vaistažolėmis, jų mišiniais, uogomis ir kitomis iš gamtos gautomis gėrybėmis.
Ryšulėlius ar polietileninius maišelius su vaistažolėmis ar vaistingųjų augalų mišinius parduodanti moteris tikino juos rinkusi Ukmergės rajone.
Buvusi chemijos ir biologijos mokytoja sakė nemažai išmananti apie žolynus. Kiekvieną vaistingąjį augalą kaunietė renka tam tikru metu.
„Mano vasaros parduotos: laukuose ir miškuose renku vaistažoles, paskui jas džiovinu, pakuoju. Žinau, kada žolės būna sukaupusios daugiausia gerųjų savybių. Liepą rinkau liepžiedžius, jonažoles, gysločius, šalpusnių lapus, ramunėles, rugiagėles. Rugpjūtį – viržius, čiobrelius“, – kalbėjo moteris.
Nuo vėžio saugosi grybais
R.Malinovskaja sakė, jog žmonės neretai jos teiraujasi apie augalus, kurie neva gydo nuo piktybinių ligų, net sukelia persileidimą.
„Musmirėmis ar gyvačių nuodais nuo vėžio neprekiauju. Neturiu ir rūtų bei kitų užpilų, kurie moterims padeda atsikratyti nepageidaujamo nėštumo“, – sakė kaunietė.
Tačiau moteris prekiauja „čaga“ – beržo juodgrybiu – vaistu nuo vėžio. 100 gramų šio vaisto, supakuoto į polietileną, kainuoja 10 eurų, o 50 gramų – 5 eurus.
„Čaga – itin veiksmingas vaistas nuo vėžio. Jo randama ne kiekviename miške, bet žinau, kad pas šią moterį dažnai jo būna. Šiuo grybu ne vienas pažįstamas visiškai sustabdė vėžį, išnaikino metastazes. Baiminuosi pati susirgti, todėl geriu čagos užpilą“, – tikino prie R.Malinovskajos prekystalio kalbinta senolė Marijona.
Bitininkai itin giria medų
Šiųmetį medų pardavinėjantys turgaus prekeiviai neslėpė, kad šis produktas vilioja daugelį kauniečių. Ypač atvėsus orams.
Grikių, liepų, miško, laukų medų pardavinėjantys bitininkai teigė, kad šį produktą perka ne tik ligoti žmonės.
„Pirkėjai sako ieškantys natūralių sveikatos šaltinių. Medus ir jo produktai ne vienam atstoja maisto papildus ar sintetinius vaistus“, – pasakojo Šilainių turguje medų parduodantis vyras.
Bitininkas profilaktiškai per dieną rekomenduoja suvalgyti apie 100 gramų medaus. Šią dozę patartina suvartoti per 3–4 kartus.
„Medus gali būti vartojamas ne tik viršutinių kvėpavimo takų uždegimams gydyti. Kaip antibakterinę priemonę medų galima tepti ant pūliuojančių žaizdų“, – mokė pardavėjas.
Vertina putiną ir šaltalankį
Kiekvienoje Kauno turgavietėje galima rasti ir sodo bei miško spanguolių. Litras jų kainuoja 2,2 – 2,5 euro. Apie šias uogas daug papasakoti gali ne tik pardavėjai, bet ir pirkėjai.
„Spanguolės – vaistas nuo daugelio ligų.
Aš valausi inkstus, vyras stiprina imunitetą. Sutrinu spanguoles, įdedu medaus ir česnako, užpilu konjaku.
Toks užpilas kelias dienas pastovi, paskui kasryt tuščiu skrandžiu geriame po valgomąjį šaukštą“, – pasakojo spanguoles Šilainių turguje perkanti kaunietė.
Į pokalbį įsitraukė ir daugiau apie spanguolių gerąsias savybes išmanančių pirkėjų.
„O man geriau už spanguoles yra šaltalankio ir putino uogos. Ypač mėgstu jų sultis ir arbatą. Tai – pirmasis vaistas nuo peršalimo, ypač kosulio. Jos stiprina imuninę sistemą“, – porino pro šalį einantis garbaus amžiaus kaunietis.
Vyras sakė, kad šaltalankių ir įvairių kitų vaistingųjų augalų nuolat dairosi turguje. Mat čia šios prekės pigesnės nei parduotuvėje ar vaistinėje.
Svarbu augalus tinkamai vartoti
Larisa Fidorienė
Gydytoja
„Gydymas augalais nėra panacėja nuo visų ligų, kaip mano daugelis žmonių, tačiau jis tikrai gali būti veiksmingas. Svarbu žinoti, kaip teisingai augalus vartoti.
Vaistiniai augalai dažnai praverčia pačioje ligos pradžioje.
Tačiau patarti, kuo gydytis, gali tik gydytojas ar vaistininkas. Savo nuožiūra vartojant vaistinguosius augalus galima pakenkti organizmui.
Svarbu atminti, kad renkant vaistažoles svarbu gerai jas pažinti, kad per klaidą nepririnktumėte nuodingų augalų.
Jokiu būdu negalima vaistažolių džiovinti ant laikraščių. Tada jos tampa ne sveikatos šaltiniu, bet nuodu.
Perkant turguje reikėtų atminti, kad neaišku, ar buvo rinkti ekologiškai augantys augalai. Patariama vaistažoles pirkti vaistinėje.“
