Prieš 20 metų karaliavusios įmonės: kaip joms sekasi šiandien?

1996 metų gruodžio 4 dieną Lietuvos pramonininkų konfederacija paskelbė geriausiai dirbusias šalies įmones. Praėjus 20-čiai metų, vienos įmonės vis dar sėkmingai dirba, kitos – paskendusios skolose arba paskelbusios bankrotą.

Jei šiandien karaliauja Vilnius, prieš 20 metų klestinčios įmonės buvo išsibarsčiusios po kitus šalies miestus<br>Lrytas.lt montažas
Jei šiandien karaliauja Vilnius, prieš 20 metų klestinčios įmonės buvo išsibarsčiusios po kitus šalies miestus<br>Lrytas.lt montažas
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 5, 2016, 7:38 PM, atnaujinta Feb 10, 2018, 12:31 AM

Jei šiandien karaliauja Vilnius, prieš 20 metų klestinčios įmonės buvo išsibarsčiusios ir po kitus šalies miestus. Tarp geriausių įmonių pateko Kauno „Aleksotas“, „Kausta“, Panevėžio „Ekranas“, „Statybos tresas“, „Stiklas“, įmonės iš Šiaulių, Alytaus, Jonavos...

Viskas pasikeitė

Šiemet „Kaustai“ sukanka 50 metų, o įmonė jau vadinasi „YIT Kausta“.

„Prieš 20 metų bendrovė dalyvavo viename versle – teikė rangos paslaugas – šiandien dalyvaujame ir rangos, ir būsto versle, vystome komercinio nekilnojamojo turto verslą“, – pasakojo septynerius metus įmonei vadovaujantis Kęstutis Vanagas.

Jis įsitikinęs, kad „Kausta“ lyderiauja ir po 20 metų: „Manau, kad vis dar esame tarp lyderių, o žiūrint į mūsų užsakymų portfelį matosi, kad su verslu susitarti mums pavyksta, investuotojai mumis pasitiki“, – sakė jis.

K.Vanagas prieš 20 metų vadovo pareigų dar neužėmė, tačiau stebėjo, kaip keitėsi statybos sektorius.

„Labiausiai pasikeitė tvarka statybvietėse: net neįmanoma palyginti. Anksčiau šalmus ne visi užsidėdavo, o dabar sauga labai akcentuojama – šalmai, saugūs batai, liemenės, pirštinės, ausų kimštukai. Tai didelis žingsnis į priekį“, – pasakojo „YIT Kaustos“ vadovas.

K.Vanagui pačiam teko dirbti statybose, jis matė ir technologinius pasikeitimus: „Pats buvau meistras, tai nei įrankių tiek nebuvo, nei technikos bei naujų technologijų, kurios dabar labai lengvina gyvenimą. Projektavimas šiandien vyksta skaitmeninėje erdvėje, o prieš 20 metų daug kas dar braižė su ranka. Sektoriuje per 20 metų įvyko tikrai didelis šuolis.“

Vėtyti ir mėtyti

Bendrovė „Panevėžio stiklas“, gaminanti automobilių stiklą, stiklo tarą bei plokštes, per 20 metų susidūrė su nemažai išbandymų. Net kelis kartus atsidūrusi prie bankroto ribos, restruktūrizuota, parduota lenkams, vėl grąžinta valstybei, dar kartą atitekusi Lenkijos verslininkams...

Šiandien bendrovei vėl vadovauja lietuvis. „Panevėžio stiklo“ generalinis direktorius Gintautas Masiliūnas drąsiai teigia, kad iššūkiai praeityje.

„Vadovauju dar tik pusantrų metų, po privatizavimo. Jei įmonė nebūtų perpirkta iš lenkų, tai tikrai būtų jau bankrutavusi, bet šiuo metu „Panevėžio stiklas“ išsaugotas, atkurtas ir toliau juda į priekį“, – sakė jis.

G.Masiliūno nuomone, „Panevėžio stiklas“ ir šiandien gali vadinti save vienu iš Lietuvos įmonių lyderių. „Šiuo metu daug investuojama, gamykla atsinaujina, keičiamos technologijos – viskas eina tikrai į gerą pusę. Lietuvoje mes neturime konkurentų“, – sakė jis.

„Panevėžio stiklui“ dominavimą rinkoje padeda užtikrinti ir dukterinė įmonė, taip pat prieš 20 metų papuolusi tarp geriausių – „Kauno stiklas“.

Nupirko

Kompaniją „Alita“ prieš porą metų nusipirko „MV Group“, vienijanti „Stumbrą“, „Anykščių vyną“ bei „Mineralinius vandenius“. Kompanijos korporatyvinių reikalų vadovė Vaida Budrienė pasakojo, kad pokyčių kompanijoje reikėjo.

„Du metus tvarkėme ir kuopėme viską:  tvarkėme struktūrą – tai, kas buvo palikta. Investavome 6,5 milijonų eurų į plėtrą – naują įrangą, IT, naujų darbuotojų samdymą bei senų apmokymą, prekinio ženklo atnaujinimą“, – pasakojo ji.

V.Budrienė mano, kad prieš kelis metus „Alita“ dėl geriausios bendrovės titulo galėjo varžytis nebent putojančio vyno gamyboje: „Kompanija buvo krečiama ekonominių dalykų, dėl to ir buvo pardavinėjama. Specialistai ir jų žinios buvo likusios, tačiau nebuvo postūmio eiti į priekį, investuoti. Dabar mes tą darome.“

Baigė bankrotu

Ketvirtadalis prieš 20 metų karaliavusių įmonių šiandien savo veiklos nebevykdo. Tai Panevėžio „Ekranas“, „Vilniaus vingis“, Alytaus „Dainava“ bei Vilniaus „Medienos plaušas“.

1960 m. įkurta viena žymiausių Lietuvos gamyklų Panevėžio „Ekranas“ bankrutavo 2006 m., kai čia gaminamus kineskopus iš rinkos išstūmė skystųjų kristalų ekranai. Be darbo liko daugiau nei 4 tūkst. panevėžiečių, o bendrovės skolos tuo metu siekė beveik 300 milijonų litų.

1959 m. įkurtą metalo apdirbimo bei elektronikos komponentų gamybos įmonę „Vilniaus Vingis“ ištiko panašus likimas. Prie jos bėdų prisidėjo ir „Ekranas“, po kurio bankroto „Vilniaus vingis“ neteko didžiausio savo užsakovo.

2007 m. balandžio 25 d., nebegalėdama konkuruoti su Kinijos ir Indijos produkcija, įmonė sustabdė savo gamybą ir tapo investicijų bendrove. 2009 m. kompaniją buvo norima likviduoti, tačiau 2010 m. „Vilniaus vingis“ tiesiog pakeitė pavadinimą į „Unikalios investicijos“ ir buveinę perkėlė į Kauną.

Po metų bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla, o savo smulkiesiems akcininkams ji liko skolinga 1,7 milijono litų.

„Akcininkai, manę, kad didelių verslo grupių valdomos įmonės taip banaliai nebankrutuoja, priversti gūžčioti pečiais ir klausti – negi 90-ieji sugrįžo“, – tuo metu apie „Vilniaus Vingio“ bankrotą kalbėjo Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Vilniaus „Medienos plaušui“ bankroto byla buvo iškelta 2011m., savo veiklos nebevykdo ir Alytaus „Dainava“.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.