Stiprieji alkoholiniai gėrimai – tik nuo 20 metų. Ant etikečių – įspėjimai apie žalą sveikatai. Galbūt ir specializuotos parduotuvės. Uždrausta svaigalų ir tabako reklama. Tai jau numatyta naujosios Vyriausybės programoje.
Kad alkoholio vartojimas yra didžiulė bėda, sutinka kone visi. Tai rodo ir įvairūs statistikos duomenys.
Lietuvos gyventojų išlaidų krepšelyje svaigalams skiriami pinigai kone 60 proc. viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Bet Eurostatas į šį skaičių neįtraukė baruose ar restoranuose išgeriamo alkoholio. O lietuvių išlaidos šiose įstaigose labai smarkiai atsilieka nuo vidutinių ES.
– Ar alkoholiniai gėrimai Lietuvoje tikrai yra toks pirkinys, kuriam teikiama pirmenybė? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo banko „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico.
– Daug keliauju po Lietuvą, dažnai užsuku ir į kaimo parduotuves. O jose labai gerai matomas prekių asortimentas – dažniausiai du trečdalius parduotuvės užima alkoholio skyrius. Vadinasi, kitų prekių žmonėms retai prireikia.
Buitinis alkoholizmas, kai svaiginamasi namuose, paplitęs ir didžiuosiuose miestuose. Juose nėra gėrimo kultūros, nėra įpročių lankytis restoranuose.
Ne šiaip juk pasigirdus kalboms apie alkoholio prekybos ribojimą mažų parduotuvių savininkai sukilo skųsdamiesi, kad jie sužlugs ir parduotuvėles kaime teks uždaryti.
– Jei perkama daug svaigalų, vadinasi, reikia atsisakyti kitokių prekių?
– Eurostato duomenys tai ir liudija. Lietuvoje net 36 proc. mažiau nei ES vidurkis išleidžiama pinigų drabužiams, buitinei technikai ir transportui – po 40 procentų mažiau, laisvalaikiui, švietimui – maždaug po 60 proc. mažiau, sveikatai – 63 proc.
Tačiau Lietuvoje 16 proc. visų gyventojų gyvena absoliučiame skurde.
Jį matuojant sudaromas vartojimo krepšelis ir apskaičiuojamas minimalus jam įsigyti reikalingas išlaidų dydis.
Skandinavijos šalyse skurdo rodiklis labai mažas, bet tuo metu net Italijoje skursta apie 2,5 mln. žmonių. Lietuvoje – apie 300 tūkst. Tuos žmones įtraukė skurdo liūnas ir jie neįstengia išsikapanoti.
– Bet ar apribojus prekybą, reklamą, sumažinus alkoholio parduotuvių skaičių įmanoma ką nors pakeisti?
– Neabejoju, kad draudimai nieko nepakeis. Alkoholio vartojimas tiesiogiai susijęs su veiklos stygiumi. Tai – sisteminis iššūkis.
Reikia kompleksinių sprendimų: žmonėms reikia veiklos, darbo, net sporto būrelių.
Pavyzdžiui, man patinka važinėti kartais, o kiek Lietuvoje kartodromų? Vienetai.
Tad ką gi veikia jaunimas kaime? Nusiperka senutėlį automobilį, prisigeria ir važinėja miestelių gatvėmis. Štai ir visas laisvalaikis.
– Vidaus vartojimas auga, bet didėja ir skurdo rodikliai?
– Viešajame sektoriuje atlyginimai neauga, taip pat nekyla pensijos. Užtat vartojimą didina jauni žmonės. Jų profesijos turi paklausą.
Yra daug gerai uždirbančių jaunų informacinių technologijų specialistų. Daug jų ir finansų sektoriuje – ten amžiaus vidurkis sukasi apie 30 metų.
Lietuvoje jau yra per 200 tūkst. jaunų žmonių, kurie, atskaičius mokesčius, uždirba daugiau nei tūkstantį eurų.
Nemažai uždirba ir verslininkai, įmonių akcininkai, nes pastaraisiais metais pelnas gerokai padidėjo. Ir jie ypač dažnai investuoja į nekilnojamąjį turtą.
Tačiau dauguma nekilnojamojo turto yra šešėlyje, paslaugų įkainiai statybų sektoriuje gana dideli. Jame dirbantys žmonės nemoka mokesčių.
Kadangi šešėlis yra labai didelis, ekonomikos augimas nepasiekia visų. Tai – kreivų veidrodžių karalystė.
Alkoholinių gėrimų paklausa mažėja
Prekybininkų iniciatyva šįmet buvo mėginama riboti alkoholinių gėrimų pardavimą: kurį laiką juos buvo galima įsigyti tik pateikus asmens dokumentą. Tačiau ankstesnės kadencijos Seimas priėmė įstatymą, draudžiantį reikalauti dokumento, jei dėl pirkėjo amžiaus nekyla abejonių.
Nuo lapkričio įsigaliojo draudimas prekybos vietose skelbti apie akcijas svaigalams.
Valstybinės mokesčių inspekcijos ir rinkos dalyvių duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų mėnesius visų rūšių legaliai parduodamų alkoholinių gėrimų įsigyta 5 proc. mažiau nei prieš metus.
Sparčiausiai šalyje krito spirituoto vyno paklausa. Per pastaruosius trejus metus jo apyvarta sumažėjo perpus – nuo 14 mln. litrų iki 7 mln. litrų. Vien per šių metų tris ketvirčius spirituoto vyno rinka Lietuvoje susitraukė apie 28 proc.
Per tris šių metų ketvirčius stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka susitraukė 1 proc. – jų parduota apie 22 mln. litrų.
Sidro per tris šių metų ketvirčius parduota 12 proc. mažiau, alaus – 5 proc. mažiau nei prieš metus.
Vienintelė pastaruoju metu augusi alkoholinių gėrimų kategorija yra natūralus vynas – per 9 mėnesius jo pardavimas augo apie 5 proc. Šių gėrimų parduota apie 9 mln. litrų.
Ž.Mauricas apie alkoholio vartojimo tendencijas Lietuvoje yra kalbėjęs ir per konferenciją „Baltic Retail Forum 2016“.
