Antradienį Seimas po pateikimo pritarė tokiai Gyventojų pajamų
mokesčio įstatymo pataisai, kurią parlamentarų grupės vardu
pristatė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys
Jakeliūnas. Projektą palaikė 57 Seimo nariai, 16 buvo prieš,
susilaikė 26 parlamentarai. Projekto svarstymas į plenarinių
posėdžių salę turėtų sugrįžti gruodžio 13 d.
Įstatymu projektu siūloma gyventojų pajamų mokesčio lengvatos
atsisakyti tik į ateitį sudarytoms sutartims, taip pat panaikinti
galimybę iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo
sutartis pratęsti po 2017 m. sausio 1 d.
„Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas
parengtas siekiant iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo eliminuoti
neefektyviai veikiančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą –
galimybę iš pajamų atimti gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės
draudimo sutartis“, – sako projekto autoriai.
Įstatymo pataisas remiantis socialdemokratas Algirdas Sysas
mano, kad „turėsime kur pinigus panaudoti racionaliau, o ne verslo
sričiai“.
Ragindamas balsuoti prieš, Seimo narys Jurgis Razma sakė, kad
nukentės pakankamai mažas pajamas – iki 700 eurų – uždirbantys
žmonės, kurie norėjo jaustis saugesniais sunkios ligos atveju.
„Toks siūlymas – ataka prieš kuklų vidurinį sluoksnį“, – mano
J. Razma.
Pasak S. Jakeliūno, projektą parengti paskatino 2015 m.
Lietuvos banko atlikta analizė bei pateikti pasiūlymai dėl
investicinio gyvybės draudimo reguliavimo ir priežiūros tobulinimo.
„Analizėje teigiama, kad, „parduodamos investicinio gyvybės
draudimo produktus, dėl didelių mokesčių ir mažos pridėtinės vertės
draudimo įmonės šių produktų naudą vartotojui bando kompensuoti
taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Pagrindinis mokesčių
lengvatos taikymo tikslas lieka nepasiektas – neskatinama
papildomai kaupti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, iki senatvės
pensijos amžiaus didesnei pensijai, nes susigrąžintos įmokos
išleidžiamos, o ne investuojamos papildomai. Iš minėtos Lietuvos
banko atliktos analizės darytina išvada, kad ši gyventojų pajamų
mokesčio lengvata yra neefektyvi, kadangi investicinio gyvybės
draudimo grąža yra nulemta ne investicine veikla, o mokestinės
lengvatos gaunama nauda“, – sako projektą įregistravę Seimo nariai.
Jie atkreipia dėmesį ir į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio
lengvata dėl patirtų gyvybės draudimo išlaidų neveikia
horizontaliai, nes ja daugiausiai naudojasi didesnes pajamas
gaunantys gyventojai, kas nėra socialiai teisinga.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme nuolatinis Lietuvos gyventojas
iš pajamų gali atimti per mokestinį laikotarpį patirtas išlaidas –
sumokėtas gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis,
sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų
ir vyresniųjų neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas
specialusis nuolatinės slaugos poreikis, naudai, ir taip
susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Dėl tokios lengvatos taikymo, preliminariais parlamentarų
duomenimis, valstybės biudžetas kasmet netenka apie 24 mln. eurų
pajamų.