Antradienį Seimas po pateikimo pritarė tokiai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, kurią parlamentarų grupės vardu pristatė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Projektą palaikė 57 Seimo nariai, 16 buvo prieš, susilaikė 26 parlamentarai. Projekto svarstymas į plenarinių posėdžių salę turėtų sugrįžti gruodžio 13 d.
Įstatymu projektu siūloma gyventojų pajamų mokesčio lengvatos atsisakyti tik į ateitį sudarytoms sutartims, taip pat panaikinti galimybę iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis pratęsti po 2017 m. sausio 1 d.
„Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo eliminuoti neefektyviai veikiančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą – galimybę iš pajamų atimti gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis“, – sako projekto autoriai.
Įstatymo pataisas remiantis socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad „turėsime kur pinigus panaudoti racionaliau, o ne verslo sričiai“.
Ragindamas balsuoti prieš, Seimo narys Jurgis Razma sakė, kad nukentės pakankamai mažas pajamas – iki 700 eurų – uždirbantys žmonės, kurie norėjo jaustis saugesniais sunkios ligos atveju.
„Toks siūlymas – ataka prieš kuklų vidurinį sluoksnį“, – mano J. Razma.
Pasak S. Jakeliūno, projektą parengti paskatino 2015 m. Lietuvos banko atlikta analizė bei pateikti pasiūlymai dėl investicinio gyvybės draudimo reguliavimo ir priežiūros tobulinimo.
„Analizėje teigiama, kad, „parduodamos investicinio gyvybės draudimo produktus, dėl didelių mokesčių ir mažos pridėtinės vertės draudimo įmonės šių produktų naudą vartotojui bando kompensuoti taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Pagrindinis mokesčių lengvatos taikymo tikslas lieka nepasiektas – neskatinama papildomai kaupti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, iki senatvės pensijos amžiaus didesnei pensijai, nes susigrąžintos įmokos išleidžiamos, o ne investuojamos papildomai. Iš minėtos Lietuvos banko atliktos analizės darytina išvada, kad ši gyventojų pajamų mokesčio lengvata yra neefektyvi, kadangi investicinio gyvybės draudimo grąža yra nulemta ne investicine veikla, o mokestinės lengvatos gaunama nauda“, – sako projektą įregistravę Seimo nariai.
Jie atkreipia dėmesį ir į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio lengvata dėl patirtų gyvybės draudimo išlaidų neveikia horizontaliai, nes ja daugiausiai naudojasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kas nėra socialiai teisinga.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme nuolatinis Lietuvos gyventojas iš pajamų gali atimti per mokestinį laikotarpį patirtas išlaidas – sumokėtas gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir vyresniųjų neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, naudai, ir taip susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Dėl tokios lengvatos taikymo, preliminariais parlamentarų duomenimis, valstybės biudžetas kasmet netenka apie 24 mln. eurų pajamų.
