Nuo 2017-ųjų iki 2020 metų akcizo mokestis alui išaugs net 441 procentu, o degtinei ir kitiems stipriesiems gėrimams – 34 procentais.
Seimas rengiasi svarstyti tokias Akcizo įstatymo pataisas, kurios, anot ekspertų, visiškai sujauktų alkoholinių gėrimų rinką.
„Kyla retorinis klausimas: ar tai nebūtų naudinga vienai stambiai verslo grupei, kuri užsiima būtent stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba?“ – svarstė konservatorius buvęs premjeras Andrius Kubilius.
Paskelbus siūlymus dėl akcizų didinimo daugelis neslėpė, kad iš to daugiausia naudos išpeštų koncernas „MG Baltic“, kuriam priklauso ir „Stumbras“, ir „Alita“, ir „Anykščių vynas“.
Savikaina – skirtinga
Pataisų rengėjai siekė lyg ir gero – suvienodinti akcizo mokestį vienam alkoholio laipsniui, esančiam bet kokios rūšies gėrime. Tačiau būtent tai ir yra bene didžiausia klaida.
„Po tokios reformos pirkdami degtinę už vieną alkoholio laipsnį mokėsime mažiausiai, palyginti su alumi, sidru ar vynu.
Tokia tvarka yra tiktai Slovėnijoje, kur labai stipri spirito pramonė. Visose kitose šalyse akcizai yra skirtingi, nes skiriasi gėrimų savikaina. Skaičiuojant pagal vieną alkoholio laipsnį, ji mažiausia gaminant degtinę, o didžiausia – verdant alų“, – aiškino Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių departamento vadovas Marius Dubnikovas.
Tiek jis, tiek „Danske Bank“ ekonomistas Rokas Grajauskas neslėpė, kad priėmus tokias pataisas visa rinka būtų smarkiai sujaukta stipriųjų gėrimų naudai.
„Jei atsiras toks mokesčių skirtumas, stipriųjų gėrimų patrauklumas smarkiai išaugs. Tokiu atveju 2020 metais vienas alkoholio procentas degtinėje bus du kartus pigesnis už esantį aluje“, – aiškino R.Grajauskas.
Pavyzdys – Rusija?
Jei tokie skaičiavimai sunkiai suprantami, yra ir paprastesnių. Po reformos alaus butelis (be užstato už tarą) kainuotų maždaug 1,7 euro, o puslitris degtinės – apie 7 eurus.
Yra tokių vartotojų, kurie perka ne gėrimą, o laipsnius. Dabar tokie pirkėjai gali įsigyti arba butelį degtinės, arba vos ne 8 butelius 5,2 laipsnio stiprumo alaus.
2020-aisiais degtinės puslitris šiuo atžvilgiu prilygs jau tik keturiems buteliams alaus.
Taip šalis pagal svaigalų vartojimą neišvengiamai pasvirtų į vadinamojo rusiško modelio pusę – Rusijoje stipriesiems gėrimams tenka daugiau nei 50 proc. rinkos, Lietuvoje – apie 34, tuo metu Vokietijoje – 18, Danijoje – 14 proc.
Nieko skandinaviško
Tokias pataisas stumiantys valdantieji tvirtina siekiantys pažaboti alkoholio vartojimą ir įskiepyti Lietuvoje skandinavišką jo vartojimo kultūrą.
Tačiau toje pačioje Skandinavijoje gėrimai apmokestinami toli gražu ne proporcingai: Suomijoje akcizas aluje esančiam alkoholio laipsniui, palyginti su degtine, mažesnis 1,42 karto, Danijoje – 2,67, Švedijoje – net 2,72 karto.
„Sutinku, kad alkoholio akcizus reikia didinti, gal net ir sparčiau nei iki šiol.
Tačiau turi būti išlaikytos atitinkamos proporcijos.
Man yra tekę bendrauti su daugeliu ekspertų, taip pat ir su dabartiniu sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.
Visi jie teigdavo, kad pirmiausia reikia stabdyti stipraus alkoholio vartojimą.
O dabar mėginama eiti priešingu keliu. Arba tai nesusipratimas, arba sąmoningai keista veikla“, – stebėjosi A.Kubilius.
Siūlė klausti ministro
Buvęs konservatorių lyderis įsitikinęs, kad antradienį prisiekusi Vyriausybė turi sustabdyti tokių pataisų svarstymą Seime, kol pateiks savo išvadas.
O vienas projekto rengėjų parlamentaras Povilas Urbšys, „Lietuvos ryto“ paklaustas apie keistas akcizo mokesčio proporcijas, pirmiausia siūlė klausti apie tai ministro A.Verygos. O paskui ėmė aiškinti, kad įstatymas – dar ne šventa karvė.
„Čia – ne Konstitucija. Jei pamatysime, kad kas nors ne taip, kad problemos neišnyksta ar atsiranda naujų, galėsime ir pakeisti įstatymą.
Pavyzdžiui, dabar numatyta kitąmet padidinus akcizą papildomai surinkti 40 mln. eurų, kurie būtų skirti dirbančių pensininkų pensijoms kompensuoti. Bet gali ir paaiškėti, kad įplaukos tiek nepadidės, tuomet reikės kitokių sprendimų.
O dėl to, kam čia kas galėtų būti naudinga, visuomet būna visokių kalbų. Apskritai bus pasiūlytas visas įstatymų paketas, kaip mažinti alkoholio vartojimą. Mokesčiai – tik vienas būdų“, – aiškino stipraus alkoholio šalininkas P.Urbšys.
Aišku tik viena – Lietuvoje pradėjus tokią alkoholio mokesčių reformą daugiausia naudos turės kaimyninės ES valstybės, kurios panašių planų nepuoselėja.
Didesni už numatomus lietuviškus akcizai alui yra tik Airijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Pastaroji itin garsėja alkoholio turizmu – šios šalies piliečiai masiškai vyksta į Estiją bei Latviją įsigyti svaigalų.
Kaimynai jau gali rengtis
Vienas ES pilietis visiškai legaliai iš kitos šalies gali įsivežti 110 litrų alaus.
Turint galvoje 2020 metais numatomus kainų skirtumus Lietuvoje bei Lenkijoje, susėdę į automobilį du vyrai galėtų vienu reisu iš kaimynų parsigabenti 440 butelių arba skardinių alaus, o ekonominė nauda atpirktų visas išlaidas – jie sutaupytų apie 600 eurų.
„Esu tikras, kad po tokių permainų daug kas susimąstys, ar neverta mesti darbo, nusipirkti priekabos ir važinėti maršrutu Lenkija–Lietuva. O kaimynai savo parduotuves nesunkiai galės perkelti dar arčiau sienos, kad būtų patogiau“, – prognozavo M.Dubnikovas.
Gresia rimti nuostoliai
Aludarių nuomone, drastiškai pasikeitus verslo sąlygoms alaus gamyba gali susitraukti net ir perpus. Prognozuojama, kad tokiu atveju šiame sektoriuje darbo vietų sumažėtų nuo 3 tūkst. iki 1,5 tūkst., dar apie pustrečio tūkstančio jų išnyktų su aludaryste susijusiose srityse.
Dabar alaus sektorius Lietuvoje iš viso yra sukūręs apie 13 tūkst. darbo vietų, kasmet sunaudojama apie 60 tūkst. tonų salyklinių miežių, kurių pasėliai siekia 15 tūkst. hektarų.
Kita vertus, užsienio investuotojai dėl dirbtinai pakeistų verslo sąlygų gali imtis ginti savo ekonominių lūkesčių, o tai virstų bylomis tarptautiniuose arbitražuose.
O smulkiąsias daryklas vienijančios Lietuvos mažųjų aludarių asociacijos vadovė Lina Šileikienė dar anksčiau „Lietuvos rytui“ pripažino, kad įsigaliojus tokioms pataisoms tradicinė aludarystė šalyje iš esmės būtų palaidota.
Rūkalai brangs
Vakar Seimas jau pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, pagal kurias nuo kovo bus didinami akcizo mokesčiai rūkalams.
Apskaičiuota, kad 20 vienetų cigarečių pakelio kaina vidutiniškai gali pakilti 0,16 euro, pigiausių cigarečių – apie 0,12 euro, o cigarų ir cigarilių 17 vienetų pakelis pabrangtų vidutiniškai apie 0,14 euro.
Lietuva yra įsipareigojusi iki kitų metų pabaigos pasiekti minimalų apmokestinimo akcizais lygį, taikomą Europos Sąjungoje.
Padidinus akcizus, kitais metais biudžetas gaus 23 mln. eurų papildomų pajamų.
