FNTT prakalbo apie kratas, „Lietuvos geležinkeliai“ prašo paneigti informaciją

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas toliau tikina, kad tyrimas nesusijęs tiesiogiai nei su bendrove, nei su jos antrinėmis įmonėmis. Domas Jurevičius teigia, kad įmonė prašys FNTT pateikti jai daugiau informacijos. 

Anot FNTT, tyrimas susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ ir su ja susijusių bendrovių sandoriais, jį atliekant, sulaikyti 3 asmenys, atliktos kratos 4 bendrovėse, įtariamųjų namuose, automobiliuose, pagalbinėse patalpose. 

„FNTT pareigūnai atliko būtinus procesinius veiksmus tyrime dėl galimų nusikalstamų veikų, kurios susijusios su bendrovės dukterinėmis įmonėmis, jų sudarytais sandoriais, galimu mokestiniu sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu“, – rašoma FNTT pranešime spaudai. 

Tyrimą FNTT pradėjo šių metų sausį, gavusi pranešimą apie dviejų Lietuvos įmonių galimai neteisėtas veikas, susijusias su tarptautiniu pinigų plovimu, panaudojant Jungtinėje Karalystėje ir Belize registruotų ofšorinių kompanijų bankų sąskaitas, atidarytas Latvijos banke. 

FNTT šiame tyrime bendradarbiauja su Latvijos ir kitomis užsienio teisėsaugos institucijomis. 

Antradienį po kratų centrinėje „Lietuvos geležinkelių“ būstinėje laikinasis įmonės vadovas Andrius Montrimas teigė, kad tyrimas nesusijęs su įmonės veikla ir bendrovės vidaus sandoriais. 

„Šis tyrimas nėra susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ veikla ir nėra susijęs su vidaus sandoriais. Yra įmonės, kurios turi sandorius su mumis. Tų įmonių veikla yra tikrinama. Mes visapusiškai bendraujame su tyrėjais, bet daugiau komentarų negaliu suteikti, nes tai pakenktų tyrimui. Tos įmonės nėra „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės“, – žurnalistams sakė A.Montrimas. 

lrytas.lt žiniomis, tyrimas pradėtas remiantis surinkta informacija, kad laikotarpiu 2014-2016 metais tarp bendrovių „Railway Baltica LLP“,“Rand Impex Limited“, „Litmoto“, „Izotekos“, ir „Rail sevices“ buvo vykdomi galimai apsimestiniai sandoriai, bendrovėse galimai apgaulingai tvarkyta buhalterinė apskaita, galimai neteisingai deklaruoti duomenys apie bendrovių pajamas, pelną, siekiant apgaule išvengti į valstybės biudžetą mokėtino pelno mokesčio.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad 2015-2016 metais su bendrove „Litmonas“ sutartis sudarė „Lietuvos geležinkeliai“, taip pat jos filialai „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“, „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“, nei „Lietuvos geležinkeliams“ pavaldi Keleivių vežimo direkcija.

Kratos „Lietuvos geležinkeliuose“  atliktos tikintis, kad bendrovės patalpose yra ikiteisminiam tyrimui reikalingi sandorių su „Litmonu“ ir „Izoteka“ susiję įvairūs dokumentai.

FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad atliekamas tyrimas yra plačios apimties ir gali dar plėstis.

Tuo tarpu „Lietuvos geležinkelių“ išplatintame pranešime teigiama, kad FNTT vadovo Kęstučio Jucevičiaus vakar viešai išsakyti komentarai neatitiko teismo nutarties, pagal kurią jo vadovaujamos tarnybos darbuotojai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus „Lietuvos geležinkelių“ patalpose, turinio.

„Pagal teismo nutartį pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su „Lietuvos geležinkeliais“ ar jos antrinių įmonių veikla ir vidaus sandoriais.

„Lietuvos geležinkeliai“ šiandien išsiuntė FNTT vadovui K. Jucevičiui prašymą užtikrinti, kad iškraipyta informacija būtų paneigta. Tikimės, kad spaudos konferencijos metu visuomenė bus tinkamai informuota.  

„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, šiuo metu nėra sulaikytas nei vienas bendrovės ar antrinės įmonės darbuotojas.

Bendrovė užtikrina, kad yra pasirengusi visapusiškai bendradarbiauti su tyrėjais ir suteikti visą tyrėjus dominančią medžiagą susijusią su tiriamomis įmonėmis“, – rašoma bendrovės išplatintame pranešime.

Susisiekimo ministerijai trečiadienį pradėjus vadovauti Rokui Masiuliui, paskirta nauja teisėsaugos akiratyje atsidūrusios valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba.

„Situacija šioje bendrovėje itin sudėtinga, tad permainos „Lietuvos geležinkelių“ valdyme buvo būtinos dar vakar. Priimtas skubus sprendimas dėl valdybos atšaukimo, kadangi delsti negalima nė sekundės. „Lietuvos geležinkelių“ veikla ne vienerius metus apraizgyta įtartinais sandoriais ir neskaidriais sprendimais. Kiekviena uždelsta diena tik dar labiau blogintų situaciją“, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Trečiadienį atsistatydino visa įmonės valdyba, o naujais jos nariais paskirti buvusi ilgametė SEB banko padalinių vadovė, Švedijos Wallenbergo instituto lyderystės programos absolventė Monika Rimkūnaitė-Bložė, nepriklausomas ekspertas, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas, bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, bendrovės „Epso-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas ir nepriklausomas valstybės valdomų įmonių ekspertas Paulius Martinkus, pranešė ministerija.

Iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje dirbo 3 ministerijos atstovai Tomas Karpavičius, Alfonsas Macaitis, Saulius Girdauskas ir du nepriklausomi nariai – Algimantas Variakojis, Ričardas Čepas.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovai galėjo turėti finansinės naudos, per ofšorines kompanijas išgryninant dideles sumas pinigų, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius.

„Mūsų tyrimo esmė – žiūrime tolesnę grandinę, iš kur „Lietuvos geležinkelių“ susijusios įmonės įsigydavo prekes ir paslaugas. Tyrimo metu nustatyta, kad tolimesnės įmonės, kurios tiekdamo prekes ir paslaugas susijusioms įmonėms ir tuo pačiu „Lietuvos geležinkeliams“, tie sandoriai buvo labai pelningi, ir dalis to pelno buvo pervedama į ofšorines kompanijas, ir lėšos išgryninamos. Kyla pagrįstos abejonės, dalis pinigų galimai pateko ir į „Lietuvos geležinkelių“ atsakingų asmenų kišenes“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo K.Jucevičius.

Pasak jo, bus aiškinamasi, ar iš sandorių naudos galėjo turėti ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovai.

„Tyrimas vyksta dėl pirkimų prekių, įrangos, atsarginių dalių bei paslaugų. Šis tyrimas yra nesusijęs su tuo, kas buvo kalbėta Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės dėl vidaus sandorių, kad buvo aukštos kainos ir galimai švaistomos lėšos“, – aiškino FNTT vadovas.