Ekonomistai sutinka, kad pagerėjimo šiose srityse laukti – naivoka. Negelbsti nei augantys atlyginimai, nei gimstamumo skatinimo priemonės.
„Matome šešėlinę ekonomiką, korupciją, kuris lemia prastą moralinį klimatą šalyje. Dėl korupcijos turime vieną mažiausių biudžetų Europos Sąjungoje (ES), pensininkai gauna pensijas artimas skurdo ribai, viešojo sektoriaus tarnautojų algos nebuvo keliamos 8 metus – natūralu, kad nemažai emigruoja būtent dėl šių priežasčių“, – įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis.
Nykstanti Lietuva
Apie demografines Lietuvos problemas kalbama jau keletą metų. Viskas čia atvirkščiai nei norėtųsi – emigracijos mąstai auga, gimstamumas niekaip nedidėja.
Gimstamumo skatinimo politika, kad ir kokia sėkminga būtų, ekonomikai staigių rezultatų duoti negali, bet net ir situacijos pagerėjimas ateityje – su klaustuku.
„Ne taip lengva pasakyti, kas yra sėkminga gimstamumo politika. 2007 m. nemažos skylės Sodros biudžete išmušimo metu buvo paskatinamas gimstamumas, dosniai remiant vaikų gimimą. Bet ar tai lemia bendro gimstamumo padidėjimą?“, – klausė ekonomistas.
Trumpalaikės paskatos tiesiog gali perkelti ateities gimstamumą į dabartį ir taip sukurti įsivaizduojama situacijos pagerėjimą. Be to, šiandien žvelgiant į 2006-2007 m. gimstamumo bumą jau matosi, kad realių pokyčių jis neatnešė.
Gimdyti – per brangu
„Demografai juokauja, kad ekonominis išsivystymas yra geriausias kontraceptikas ir globalios tendencijos, kalbančios apie gimstamumo mažėjimą augant ekonomikai, yra sunkiai pakeičiamos“, – kalbėjo R.Kuodis.
Vaiko gimdymo kaštų ir naudos balansas smarkiai prastėja – anksčiau vaikai paparasčiausiai būdavo pigesni. „Žemės ūkio ekonomikoje žmonės dirbdavo nuo mažų dienų. Dabar vaikas mokomas iki 25 metų ir tik po to bando nulipti tėvams nuo pečių“, – pasakojo ekonomistas.
Svarbus čia ir visuomenės hedonizmo laipsnis, kuris didėja vystantis ekonomikai – žmonės vis daugiau nori keliauti, pramogauti, o vaikai šiuo aspektu nelabai padeda. Dėl to ekonomistas prognozuoja, kad ateityje gimstamumas Lietuvoje tik mažės.
„Didysis blogis čia dar laukia, nes kreivė dar leisis žemyn artimiausius kelis metus, kol pasieksime dugną gimstamumo lygmenyje“, – liūdnai prognozavo R.Kuodis.
Demotyvuoja neteisybė
„Siauru ekonominiu požiūriu Lietuvos nesuprasi“, – įsitikinęs R.Kuodis, bet mano, kad demografines mūsų šalies problemas galima paaiškinti remiantis laimės ekonomika.
„Ji kreipia dėmesį į tokius dalykus kaip nelygybė. Po įstojimo į ES Lietuvos BVP augimas buvo vienas sparčiausių, bet jo pasidalinimas buvo labai netolygus. Teisingumo klausimai slidi tema, bet neturime jos vengti – ar mūsų visų uždirbtas produktas padalinamas teisingai?“, – klausė R.Kuodis.
Jo teigimu, nereikia kurti priešpriešos tarp turtingų ir vargšų, bet būtina galvoti apie kitus – nepelnytai turtingus ir nepelnytai vargšus. „Šešėlinė ekonomika, korupcija kuria prastą moralinį klimatą šalyje, kuris tikrai nepadeda sulaikyti žmonių Lietuvoje“, – sakė ekonomistas.
Kenčia – mažiausiai uždirbantys
Apie neteisybę kalbėjo ir Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Tiek pagal ties skurdo riba gyvenančių asmenų skaičių, tiek pagal pajamų nelygybę Lietuva tarp ES „lyderių“, tačiau G.Šimkus siūlo atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką – mokesčių pleištą, tai yra skirtumą tarp to, kiek darbdaviui kainuoja darbuotojo samda ir kiek tas darbuotojas realiai gauna pajamų.
„Pagal mokesčių pleištą Lietuva yra kažkur per vidurį. Skirtumas nuo kitų ES šalių yra tas, kad Lietuvoje panašiai pasiskirsto pajamos tarp tų kurie uždirba mažai, augina daug vaikų ir tu, kurie gyvena vieni“, – pasakojo ekonomistas.
Jo nuomone, Lietuvoje trūksta proporcingumo. „Daug uždirbantys žmonės kartais sumoka labai mažą savo pajamų dalį mokesčių, o kai samdomi darbuotojai pasiskaičiuoja kiek mokesčių sumoka jie, kyla tas neteisybės jausmas. Mokestinė sistema turėtų judėti link dideles pajamas gaunančių apmokestinimo“, – sakė G.Šimkus.
