Vakar R. Karbauskis pareiškė, kad PVM lengvata bus pratęsta, nes savivaldybės nepasiruošusios.
Tačiau premjeras S. Skvernelis teigia, kad savivaldybės lėšų turi pakankamai, o mechanizmai, jei būtų atsisakyta lengvatos, taip pat veikia kuo puikiausiai.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir S. Skvernelio pokalbis apie nesutarimus dėl PVM lengvatos – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Seimas pratęsė PVM lengvatą šildymui iki kitų metų vasaros. Kaip dabar atrodote jūs, nepritardamas šiam siūlymui?
– Aišku, tai nebuvo Vyriausybės nuomonė, išvados neprašė. Tai mano asmeninė ir ministrų nuomonė. Mes atrodome dar kartą užlipę ant to pačio grėblio, pratęsdami šią socialiai neteisingą lengvatą, pasielgėm populistiškai, pateikdami to, ko nėra. Ji yra ydinga, remia ne tuos, kuriuos reikia remti.
„Vilniaus energija“, su šia lengvata mokant ir kompensuojant šilumos kainą sugebėjo 23 mln. eurų per 3 metus panaudoti vakarėliams, kelionėms, verslo dovanoms. Ši lengvata tai duoda. Mes pasiūlėme alternatyvų, socialiai jautrų mechanizmą. Visi žmonės, kuriems šildymo kainos būtų didesnės už 10 proc. pajamų, įgytų teisę įgyti kompensaciją.
Savivaldybėms, kaip savarankiškai funkcijai, jau porą metų iš biudžeto yra skirta, jei neklystu, beveik 230 mln. eurų socialinei paramai, remti tuos, kuriuos reikia. Pusė tų pinigų nėra panaudojama, o kita pusė yra išnaudojama kitoms reikmėms – statomi paminklai, tiesiami vandentiekio vamzdžiai, įrenginėjami liftai, išmokamos išeitinės kompensacijos savivaldybės tarnautojams. Šią sistemą paėmėm ir pratęsėm šiandien Seime. Buvo nuspręsta, kad ji nebus tęsiama, o buvusi Vyriausybė šios lengvatos pratęsimui nenumatė nė vieno euro. Mes tai irgi turim pasakyti.
Atrodo, politiškai padarė žingsnį, bet biudžete nė vieno euro nėra. Vyriausybei reikės trečiadienį surasti finansavimą, nei daug, nei mažai – 32 mln. eurų, kad vėl visi kartu galėtume remti tuos, kurių nereikia remti. Vadinasi, tie pinigai bus paimti iš kitų mums labai svarbių sričių ir du kartus šią socialinę neteisybę toliau skleisime. Savivaldybės, kurios yra dalykiškos, supranta, net ir merai teigia, kad jie geriausiai žino pagal savo gyventojus, kam ta parama yra reikalinga ir pakankamai efektyviai kontroliuoja. Tikslinės lėšos, numatytos biudžete, būtų skiriamos tiems, kam reikia. Dabar yra kaip yra. Jau per savo trumpą politinę karjerą gal trečią kartą matau, kad sakoma, jog vasarą pasibaigs ir nebebus tęsiama, bet visą laiką kartojasi tas pats spektaklis – ateina vasara, priimamas sprendimas tęsti iki šildymo sezono pabaigos, o nuo naujų metų vėl pratęsti.
– Jūs nesutinkate su tuo, ką sakė R. Karbauskis? Pradžioje buvo nuomonė, kad reikia nepratęsti, po to nuomonė pakeista, kad reikia pratęsti iki vasaros, nes savivaldybės nepasiruošė.
– Viskas yra pasiruošta, mechanizmas galiojantis. Riba yra 20 proc., tiesiog buvo pasiūlyta ir šiandien Seime tas įstatymo projektas yra pateikinėjamas, kad riba būtų sumažinta iki 10 proc. Tai yra tiems žmonėms, kuriems susidaro ženklios šilumos kainos išlaidos, kad jie galėtų gauti tą paramą.
Įstatymas galioja, mechanizmas nustatytas, kokiu būdu prašymai pateikiami, irgi yra nustatyta. Meluojama, kad per 1 dieną reikės surinkti dokumentus. Yra 3 mėnesių laikotarpis – gali kreiptis kovo mėnesį ir gauti šildymo lengvatą už du praėjusius mėnesius.
Socialiai atsakingai sumažinus ribą iki 10 proc. būtume atskyrę paramą tiems, kam reikia. Nuomonė pakito, nes pamatėme, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos balsų nebeužtenka, kad būtų priimta ši lengvata. Tokia realybė, nes koalicijos partneriai pratęsimą įregistravo, o kad opozicija balsuotų kitaip – būtų naivu. Nors jie kalba apie atsakingumą, finansinę drausmę, bet daro viską, kad patiktų daliai žmonių ir šiai Vyriausybei būtų kuo blogiau.
– Ką turite omenyje sakydamas, kad neužtektų balsų? Net ir dabartinis balsavimas rodo, kad balsavo labai skirtingai: 32 buvo už, 10 prieš, 9 susilaikė.
– Ryte buvo svarstoma, o kadangi žinom realią situaciją, kuri yra kitose frakcijose, Seimo nariams buvo pasakyta balsuoti laisvai. Pakankama dalis narių elgėsi atsakingai.
– Premjere, į kokią padėtį pastatote R. Karbauskį, kuris dar vakar kalbėjo, kad geriausias variantas yra tą lengvatą pratęsti, tada galvoti, kokiu principu turėtų veikti mechanizmas, iš kur kompensacijoms paimti lėšų? Jūs principingai sakote, kad to neturėjo būti, taip ir balsavote. R. Karbauskis, beje, susilaikė. Jūs taip pat galėjote susilaikyti.
– Teisingai, nes jis supranta poziciją. Jei kas bando įžvelgti mūsų nuomonių išsiskyrimą ar kibirkštis, galiu nuvilti, to nėra. Tokia realybė, kuri yra susiklosčiusi dėl jėgų pusiausvyros Seime. Tikrai kitaip elgtis negalėjau, kadangi praeitą savaitę išsakiau savo poziciją. Nesu tas žmogus, kuris nuomonę kaitalioja. Juolab, nėra ką svarstyti – mechanizmas veikia, finansavimo šaltiniai yra.
Jei kažkas netobula ar savivaldybės bando naudotis situacija, reikalauja iš žmonių įvairiausių popierinių dokumentų, nors milijardai eurų investuota į įvairiausių valstybės registrų sukūrimą, ten yra visi duomenys, tai čia kita problema. Tos savivaldybės, kurios būtų norėjusios sužlugdyti tą procesą, galėjo pabandyti tai daryti.
Savivaldybės didelę dalį lėšų nusimatė kitoms reikmėms, kurios neturi nieko bendro su socialine parama. 2017 m. analogiška suma savivaldybėms socialinei paramai yra skirta, papildomų lėšų nebūtų reikėję.
– Jūs sakote, kad jūs nuomonės nekeičiate, tai parodė ir balsavimas, o partijos lyderis pakeičia, atsižvelgdamas į visuomenės reakciją. Ar tai nėra teisingiau?
– Jei kalbame apie darbus, kuriuos Lietuvai reikia neišvengiamai padaryti. Bet darant bet kokią reformą – švietimo, valstybės viešojo sektoriaus, sveikatos priežiūros – visą laiką bus dalis visuomenės, kuri bus nepatenkinta. Jei kiekvienu atveju svyruosime, murkdysimės toje pačioje vietoje, apie pokyčius kalbėti nerealu. Šioje situacijoje priimti asmeniniai sprendimai buvo logiški, nes leidom balsuoti laisvai.
– Valdant valstybę turbūt reiktų vadovautis ne asmeniniais sprendimais?
– Žinoma. Reikia vadovautis valstybės interesais. Šiuo atveju manau, kad valstybės interesas buvo toks. Juolab, nepasakome visos teisybės. Nuo sausio 1 d. pakankamai drastiškai didėja neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Žmonės, kurie uždirba kad ir minimalų atlyginimą, 380 eurų, į rankas per ateinančius metus dėl NPD padidinimo gaus 216 eurų. Net 944 eurus uždirbantis žmogus pagal NPD gaus 50 eurų daugiau.
Net šioje situacijoje, vertinant, kad pagal šilumos tiekėjų asociacijos duomenis visas šildymo sezonas, pakeitus PVM lengvatą vidutiniam butui kainuotų apie 50 eurų, net ir šiems žmonėms per tai kompensuojasi. Ar padidinus NPD tie žmonės pagal šiuo metu numatytą mechanizmą galės gauti kompensaciją dėl PVM lengvatos, labai abejoju. Žmonių, gaunančių paramą, ko gero, sumažės. Jei būtų alternatyvus variantas, parama būtų skirstoma gerokai didesniam žmonių skaičiui.
– Ar įmanoma konstruktyviai dirbti, kai taip išsiskiria dviejų labai svarbių asmenų, lyderių nuomonės?
– Ir Ramūno, ir mano nuomonė šiuo klausimu atitinka valstybės pozicijas, tiesiog kelias ir būdas buvo pasirinktas atsižvelgiant į realybę. Tikrai negaliu keisti savo pozicijos ir ją gyniau.
– O R. Karbauskis pakeičia. Kaip tai suprasti? Jūsų nuomone, tai teisinga?
– Nenoriu vertinti. Nėra jokio nuomonių išsiskyrimo. Priėmėm tokį sprendimą, kad balsuojam, kaip manom, nes žinojom, kad ir be mūsų balsų ši PVM lengvata būtų pratęsta.
– Kaip jūs dirbsit, premjere? Jūsų nuomonės nepaisoma.
– Sėkmingai. Yra Seimo narių nuomonė. Jei būtų užklausta Vyriausybės pozicijos, kalbėtume kitaip. Šiandien pasakiau savo nuomonę ir tokių, kaip aš, yra ne vienas. Ateities darbui tai absoliučiai nekliudo.
– Kaip atrodo visa Vyriausybė ir jūs, kaip premjeras, jei, kaip ir buvo kalbėta, visas valdžios centras yra sukauptas Seime?
– Vyriausybė atrodo labai gerai, ji dirba tik savaitę laiko. Dėl pasikeitimo, procedūrų Seimas pradėjo dirbti kur kas anksčiau. Mūsų pačių sukonstruotą biurokratinį mechanizmą Vyriausybė du mėnesius iki priesaikos turi nukeliauti. Natūralu, kad veiksmai, kurie yra neišvengiami, Seime turi būti padaryti. Kalbame apie ateinančių metų biudžetą, Vyriausybė gavo parengtą praeitos Vyriausybės, minimaliai, kiek galime, koreguojame.
Antrą biudžeto projektą grąžinome į finansinės drausmės rėmus, turime patikinimą ir palaikymą iš Europos Sąjungos struktūrų. Sumažinome bendrojo vidaus produkto deficitą, viešojo sektoriaus deficitą ir turime savaitę, kad biudžetas būtų priimtas. Šiandien turime elgtis taip, tiesiog gesindami gaisrus, kurie buvo palikti ir naujai atsirandantys. Vyriausybė pradėjo dirbti, Seimo sesija pasibaigs ir viskas stos į savo vietas.
– Mėginote užgesinti vieną iš gaisrų – iš kur gauti lėšų dėl PVM lengvatos. Nepavyko. Kas, jei ateityje bus tokie dalykai?
– Nepavyko dėl įvairių priežasčių, bet pagrindinė ta, kad staigiai pasikeitė nuomonė, kuri buvo priimta praeitos Vyriausybės, kad lengvatos tęsti nereikia. Vyriausybė privalės surasti lėšas ir lengvata pusei metų bus pratęsta. Turėsime laikotarpį, kai galėsime įvertinti visas PVM lengvatas, ar jos pasiteisino, kokią darė įtaką ir ar atitiko lūkesčius, kai buvo įvestos. Liepos mėnesį galėsime kalbėti apie PVM lengvatų visumą.
– Jums neapmaudu, kad jūsų nuomonės nepaisoma?
– Politikoje tai neišvengiama, yra nuomonių įvairovė, Seime ji visą laiką bus. Tik vienas niuansas – kokią turime daugumą. Turint aiškią, stabilią, susidirbusią daugumą tokių dalykų nebūtų. Kol kas tai pati darbo pradžia, turime grįžti į praeitį. PVM lengvata, Civilinis kodeksas, pagalbinis apvaisinimas – praeitis, dabar turime spręsti problemas, kurias kažkas užmarinavo ir paliko.
Žiūrint į ateitį, manau, kad susidirbsime su socialdemokratų frakcija ir tokių dalykų neturėtų būti. Juolab, tai nereiškia kad aš esu 100 proc., teisus, argumentai yra įvairūs. Tikrai nesakau, kad aš teisus, o kiti neteisūs. Esu ministras pirmininkas, net neabejoju, kad Vyriausybė būtų pareiškusi tokią savo poziciją, kuri šiandien formuluojama iš mano pozicijų.
– Jūsų niekas net neklausė?
– Nebuvo priimta sprendimo klausti Vyriausybės išvados. Ji būtų kitokia.
– Jūs garsėjate kaip principingas žmogus ir politikas. Ar jūs sugebėsite dirbti su šia dauguma, turint omenyje jūsų asmenines savybes?
– Yra argumentų kalba. Jei argumentai tokie, kad nuomonę reiktų pakeisti, aš ją ir pakeičiu. Nesu užsispyręs, kad mano nuomonė ir viskas. Aš ir klystu, ir neteisingai vertinu, bet tada reikia kalbėti argumentais. Šiuo atveju argumentai yra valstybė, žmonės, viešieji finansai. Reikia elgtis atsakingai. Jaučiu atsakomybę už mus visus, norisi, kad sprendimai būtų pasverti ir atsakingi.
– Ką manote apie tautinį kostiumą vaikams?
– Tai yra puiki idėja, jei ji bus įgyvendinta ne už valstybės pinigus.
