Praėjusią savaitę Anykščių rajone buvo nustatyta dešimt AKM atvejų, šią – jau trys. Visgi Anykščių rajono savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje planuoja rajone atšaukti ekstremalią situaciją dėl Afrikinio kiaulių maro.
Gyventojai sureagavo be priekaištų
Pasak Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko Dainiaus Žiogelio, tai nereiškia, jog AKM virusas regione jau sunaikintas, bet imtąsi visų reikiamų priemonių, kad kelias viruso plitimui buvo užkirstas.
Gruodžio 18-oji buvo paskutinė diena, kuomet kiaulių laikytojai privalėjo paskersti visas kiaules AKM buferinėje zonoje. Laiku neįgyvendinus veterinarinių prevencinių priemonių, t.y. – nepasiskerdus kiaulių, bus taikomos griežtos administracinės sankcijos už veterinarinių reikalavimų nevykdymą. Visgi D. Žiogelis sako, kad Anykščių rajone bausti paprasčiausiai nebus ko.
„Pas mus yra beveik 300 gyventojų, kurie laikė kiaules savo reikmėms. Visi jie reikalavimus įvykdė ir gyvulius išskerdė. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų gyventojai reagavo labai sąmoningai, suprato, kodėl tokių priemonių reikia ir jokių didelių ginčų dėl to nebuvo“, – lrytas.lt pasakojo D. Žiogelis.
Anykščių rajone veikia ir keturi komerciniai kiaulių ūkiai, kurie, pasak VMVT specialisto, griežtai laikosi visų biologinės saugos reikalavimų ir savo verslu rizikuoti nebando.
Viruso plitimo grandinė trūkinėja
Kaip pasakojo D. Žiogelis, didžiausią rūpestį šiuo metu vis dar kelia AKM plitimas laukinėje gamtoje, nes liga tiek sumedžiotiems, tiek kritusiems šernams iki šiol nustatoma palyginti dažnai. Visgi ir čia situacija akivaizdžiai stabilizuojasi, o tam didžiausią įtaką padarė į pagalbą atskubėję medžiotojai.
Pasak medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidento Raimondo Ribačiausko, medžiotojai jau seniai nebesipiktina reikalavimu smarkiai retinti šernų populiaciją AKM virusu užkrėstose zonose.
„Tiesą sakant, šernų mūsų šalyje jau buvo kiek per daug. Nors iš pradžių medžiotojai labai prieštaravo dėl reikalavimų tikslingai medžioti šerniukus auginančias pateles, patirtis parodė, kad šernų populiaciją sumažinus, ji ima sveikti ir viruso plitimas sustoja.“, – teigė R. Ribačiauskas.
Medžiotojo žodžius patvritina ir D. Žiogelis: „Maždaug trečdalyje mūsų rajono AKM nebuvo užfiksuotas, tad toje teritorijoje šernų populiacija yra gana gausi. Kitur šernų skaičius sumažintas labai smarkiai, o naujausi duomenys rodo, kad viruso plitimo grandinė ima trūkinėti“.
Jau tapo pavyzdžiu kitiems
Pasak D. Žiogelio, vasarą Anykščių rajone atsiradus AKM viruso židiniams, veikti reikėjo greitai, bet rajonas tam buvo pasiruošęs.
„Mes žinojome, ką reikia daryti ir tai daryti ėmėme iškart. Pravertė ir tų rajonų, kurie visa tai išgyveno anksčiau, patirtis. Gavome ir papildomos technikos bei darbuotojų. Žinoma, mums pasisekė, kad sergančios kiaulės buvo užfiksuotos ūkiuose, esančiose toli viena nuo kitos, skirtinguose rajono galuose. Nebuvo taip, kad liga keliautų iš vieno ūkio į kitą kaimynini ūkį ir taip toliau“, – kalbėjo Anykščių VMVT viršininkas.
Jo teigimu, dabar jau Anykščių rajonas yra tapęs geruoju pavyzdžiu kitiems. „Reikia pripažinti, kad susitvarkėme tikrai efektyviai. Buvo laikas, kai mes klausėme patarimų, o dabar jau į mus kreipiasi atstovai tų rajonų, į kuriuos AKM virusas dar tik keliauja“, – pažymėjo D. Žiogelis.
