Lietuvos vežėjai, kaip ir visi transporto priemonių valdytojai, privalo savo autoparką drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kuomet transporto priemonė eksploatuojama ne tik Lietuvoje, tenka gerokai patuštinti įmonės sąskaitas, o žvilgtelėjus į kaimyninių šalių draudimo įkainius darosi pavydu – ten jie gerokai pigesni. Lietuvos draudimo kompanijos dažniausiai nemaloniai nustebina pateikdamos draudimo įmokų dydžius, kurie siekia ir 8000 eurų metams. Pastarieji skaičiai motyvuojami didesne rizika užsienyje sukelti įvykį, nei važinėjant tik Lietuvoje.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas esamą situaciją vertina itin neigiamai: „Tai yra nenormalu, kad draudimas kainuoja bemaž dešimtadalį transporto priemonės kainos. Smulkesniems vežėjams tokios kainos yra neįkandamos.“ Pasak pašnekovo, pagal turimą statistiką matosi, kad draudimo kainos itin kilti pradėjo pastaraisiais metais nors ir anksčiau nebuvo džiuginančios. Kaimyninėse šalyse draudimas yra gerokai pigesnis. Tai ypatingai pajaučia įmonės, kurios yra įkūrusios savo atstovybes užsienyje ir dalį savo parko įregistravo tose šalyse. Maršrutai ir avaringumas lieka tokie patys, tačiau draudimo kainos atpinga kartais. Peršasi išvada, kad užsienio draudikų ir apetitas mažesnis, ir verslo etika aukštesnė, ir darbo profesionalumas atstovaujant savo klientus geresnis.
Reikia valstybės įsikišimo?
2016 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitete po neigiamos Vyriausybės išvados užstrigo teiktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektas. Jo pagalba buvo tikimąsi nustatyti taisykles, pagal kurias būtų skaičiuojamos draudimo įmokos. Įregistravus įstatymo pataisas įmokų dydžiai stabilizavosi, tačiau įstatymo projektui pradėjus strigti Seime, jie vėl pradėjo drastiškai augti.
Draudikai didėjančius įkainius motyvuoja ypatingu Lietuvos vežėjų rizikingumu, nors ir patys pripažįsta, kad kaimyninių šalių vežėjai, dirbantys tose pačiose tarptautinių pervežimų rinkose, už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą moka mažiau. Asociacijos turimomis žiniomis įmokos nustatomas ne tik pagal patvirtintas ir išmokėtas žalas, tačiau į skaičiavimus įtraukiamos ir rezervuotos sumos, kurios gali būti ir neišmokėtos. Tuo metu Lietuvos bankas tik stebi, kad būtų laikomasi likvidumo rodiklių, neatsižvelgiama į visos rinkos efektyvumą ir konkurencingumą.
Nėra konkurencijos
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus drausti transporto priemonę civiline atsakomybe galima tik toje valstybėje, kurioje ji registruota. Vežėjai atkreipia dėmesį, kad sąlygos skirtingose draudimo bendrovėse Lietuvoje beveik niekuo nesiskiria. Kainos visur daugiau ar mažiau vienodos, o tai parodo, kad šioje rinkoje konkurencijos nėra. Yra dalis draudikų, kurie pasiūlo itin aukštas kainas, taip aiškiai pasakydami, kad šis draudimas sektorius jiems neįdomus. Realiai šiuo metu Lietuvoje tolimųjų reisų vilkikus draudžia „IF“, „BTA“ ir „Compensa“. Pastarosios dvi kompanijos yra valdomos tų pačių akcininkų. Tad rinkoje yra tik du „žaidėjai“.
Norėtųsi geresnio atstovavimo įvykus eismo įvykiams
Vežėjai abejoja ir suteikiamų paslaugų kokybe. Primityviai kalbant, galima teigti, kuo besidraudžiančio padaryta žala mažesnė, tuo realiau tikėtis ir mažesnių draudimo įmokų. Mažesnę žalą galima pasiekti tinkamai administruojant įvykius, tačiau to pasigendama. „Pagal mūsų turimą informaciją yra skaičiuojamas žalų skaičius, o ne jų mastas, o tai neatspindi realių išmokų kiekvieno vežėjo atveju. Žalos nevaldomos, transporto priemonių draudikų biuras apmoka visas pretenzijas, nesigilindamas ar jos pagrįstos ar ne“,- atkreipia dėmesį E. Mikėnas. Keli įvykiai, kurių metu kliudomi ir apgadinami kitos transporto priemonės veidrodėliai, o žala nesiekia 1000 eurų, yra prilyginami didžiulėms avarijoms. Visa tai be jokios abejonės atsispindi kitų metų draudimo įmokoje.
Susitikimų su vežėjais metu išgirstama ir įvairių istorijų apie neįtikėtinai dideles draudikų priskaičiuotas žalas įvykus smulkiems eismo įvykiams. Kaip pavyzdį vežėjai pateikiama istoriją, kuomet Italijoje sprogus padangai vilkikas iš karto sustojo, atvažiavo policija, užtvėrė pavojingą kelio ruožą. Į draudimo kompaniją kreipėsi daugiau nei dešimties lengvųjų automobilių vairuotojai, kurie teigė, kad šis įvykis apgadino jų automobilius. Panašu, kad visiems jiems buvo išmokėtos prašomos sumos, nes galutinė žalos suma buvo neįtikėtina tokio tipo eismo įvykiui. Vakarų valstybėse mėgstama sukčiauti, o draudimo kompanijos negina savo klientų ir visiems išmoka prašomas sumas, kurias artimiausiu metu vėl išsireikalauja vilkikus draudžiančių vežėjų didindama draudimo kainas.
Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išlaidos
Žemiau pateikti Lietuvos banko duomenys. Pastaroji institucija yra atsakinga už draudimo rinkos priežiūrą. Per penkerius pastaruosius metus po to kai būdavo atliktos išmokos ir sulygintos su įmokomis, privalomojo transporto priemonių draudimo draudikams likdavo apie 50 mln. eurų kasmet. Šiomis sumomis jie turėjo padengti ir savo veiklos sąnaudas, tad to grynu pelnu laikyti negalima.
Tačiau sąnaudos kelia taip pat nemažai klausimų. Per pirmuosius šių metų tris ketvirčius draudimo kompanijų grynosios veiklos sąnaudos (ne gyvybės draudimo veikla) siekė 71,26 mln. eurų. Rezultatas daugiau nei įspūdingas, bet tuo pačiu ir sunkiai suvokiamas.
