Įeinant į „Maximos“ parduotuvę Gedimino prospekto ir Jogailos gatvių sankirtoje šiuo metu niekas neužkabina, netiesia purvinos rankos, neprašo duoti centų. Dar neseniai tai būdavo įprasta.
Tačiau pirkėjų skundai pasiekė tvarkdarių ausis.
O, pasirodo, reikia labai nedaug – kad prie parduotuvės dažniau apsilankytų uniformuoti pareigūnai, kurių elgetos bijo kaip velnias kryžiaus.
Rodydavo amputuotas kojas
Gedimino prospekte į prekybos centrą „Maxima“ jau kelios dienos skuba tik pirkėjai. Dar neseniai šios parduotuvės prieigos buvo mėgstama elgetų, benamių susibūrimo vieta. Vienas, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, buvo itin įkyrus.
Demonstruodamas amputuotas kojas, jis trukdydavo pirkėjams išeiti iš parduotuvės. Į visus kreipdamasis „tu“ jis tiesdavo purviną ranką.
Prisėdę ant apsauginės sienelės, valkatos čia pat gerdavo pigų vyną, rūkydavo. Kažkas neapsikentęs net seną kibirą nuorūkoms buvo pastatęs, nes asocialūs asmenys jas mesdavo tiesiai ant grindinio.
Ketvirtadienio vakarą keli benamiai stoviniavo Vilniaus gatvėje vis dairydamiesi parduotuvės pusėn.
Paklaustas, ar dabar tvarkdariai juos dažniau vaiko, vienas iš būrio vaidino drąsuolį: „O ko man bijoti? Kur norėsiu, ten ir stovėsiu.“ Tačiau prie parduotuvės nėjo.
Į prieangį eina pavalgyti
Kad valkatas išbaidė dažnesni apsaugininkų ir policininkų vizitai, patvirtino ir parduotuvės vestibiulyje gėlėmis prekiaujanti Rita.
„Pradėjome čia, prie įėjimo į prekybos centrą „Maxima“, dirbti rugsėjį.
Baisu, kas čia vykdavo. Kartais benamių būdavo tiek, kad laiptais į vaistinę šalia mūsų nepakilsi“, – prisiminė Rita.
Tiesa, valkatos vis stengiasi įsmukti į prekybos centro prieangį. Tik dabar jie apsaugininkams aiškina, kad atėjo ne elgetauti, pigaus vyno išgerti, o pavalgyti. Esą negi praalkusį žmogų varysi lauk?
Vis dėlto elgetas prekybos centro tarpduris traukia kaip medus. Pagundai susižerti centų neatsispyrė ir Olga. Tik ji tvarkingai apsirengusi, net pasikvepinusi.
Tiesdama vienkartinio kavos puodelio dangtelį Olga nerišliai pasakoja, kad prarado butą, nurodydama tai J.Basanavičiaus, tai S.Konarskio gatvės adresą. Dabar esą reikia nuomotis kambarį, tai ji ir prašo išmaldos.
„Kad visi tokie elgetos būtų“, – atsiduso Rita. Nors Olga – tikrai ne įkyruolė, ją apsaugininkas taip pat išprašė.
Obuoliai – iš savo sodo?
Po Kalėdų švenčių ištuštėjusios ne tik prekybos centro „Maxima“ prieigos, bet ir visas Gedimino prospektas.
Tačiau prie parduotuvės kelios dienos atkakliai stovi Stanislavas, ant grindinio padėjęs du maišelius obuolių.
Vis dėlto, kai akyli apsaugininkai paprašo, Stanislavas nuo prekybos centro durų atsitraukia, kartais net pereina į kitą gatvės pusę.
Negražūs, apdaužyti ar apšalę jo parduodami obuoliai, bet atkaklus prekeivis praeiviams mėgina juos iškišti.
„Tik po jevriką, ponas“, – kreipiasi jis į kiekvieną, kuris žvilgsnį nukreipia į liūdnai atrodančius maišelius.
Stanislavas aiškina, kad obuoliai iš savo sodo, bet kažkodėl pamiršta kaimo pavadinimą prie Vilniaus, kuriame gyvena.
O gal obuoliai iš konteinerio ir juos po švenčių švystelėjo visko pertekę centre gyvenantys vilniečiai?
„Ne, ką jūs, ponas. Iš kokio konteinerio“, – stengiasi išlikti mandagus obuolių pardavėjas, kuris nelabai panašus į ūkininką.
Greitai išgirdo prašymą
Bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Dantė tvirtino, kad į prašymą padėti kovoti su valkataujančiais ir elgetaujančiais asmenimis atsiliepė savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ir policijos pareigūnai.
Pastaruoju metu jie dažniau apsilanko prie parduotuvių, stebi, kad šiose vietose nesibūriuotų asocialūs asmenys.
Tai patvirtino ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis – asocialiems asmenims pastaruoju metu pareigūnai skiria daugiau dėmesio.
„O mes taip pat siekiame, kad elgetaujantys žmonės netrukdytų mūsų pirkėjams ir parduotuvių darbui“, – kalbėjo R.Dantė.
Tiesa, Vilniuje tokių naujovių kovojant su elgetaujančiais asmenimis kaip Kaune dar nebuvo griebtasi.
Ten aplink prekybos centrą „Maxima“ Vytauto prospekte buvo įrengti užtvarai, kad elgetos ir girtuokliai nestovėtų prie pat durų.
Pasak R.Dantės, užtvarai įrengti ne prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva, nors pripažino, jog jie sumontuoti saugos sumetimais, siekiant, kad toje pastato dalyje šalia stiklinių vitrinų langų nesibūriuotų žmonės.
Įspėjimai – neveiksmingi
Kas kita gėlių prekeivės. Pasirodo, prie to paties prekybos centro „Maxima“ Gedimino prospekte kiekvieną vakarą susispietusias moteriškes sunkiau išvaikyti nei įkyrius benamius.
A.Dinikis neslėpė, kad šios gėlių prekeivės – kaip rakštis. Nors joms skiria daugiau dėmesio, žiauriais baudėjais pareigūnai nenori būti. Tad vėl užtikę moteriškes jie paprastai įspėja, nurodo vietas, kuriose nedraudžiama prekiauti be leidimų.
Viena iš tų legalių prekyviečių – visai netoli, ties Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės sankirta. Čia yra net penkios vietos prekybai. Bet moterims daug mielesnis prospekto grindinys, kurį mina gerokai daugiau praeivių kojų. Ne vienas jų ir puokštėmis susigundo.
O nubausti gėlių pardavėjas – ne taip ir paprasta. Anot A.Dinikio, atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai pareigūnas gali įrodyti, kad įvyko pirkimo ir pardavimo sandoris.
Tad norint baudomis apdalyti prekeives pareigūnui reikia apsimesti pirkėju, nusipirkti bent gėlę ir tik tada čiupti moteriškę. Tad tikrintojai daugiau dėmesio skiria prevencijai, bet pasirodo, kad pokalbiai ne visada būna veiksmingi.
Paklausė pirkėjų nuomonės
Prie parduotuvių durų besibūriuojančių benamių problema prekybos tinklus kamavo jau seniai. „Maxima“ net viešai pirkėjų klausė, kaip su tokiais asmenimis elgtis.
Juk jeigu prie parduotuvės valandų valandas stoviniuojantys benamiai blaivūs, neagresyvūs, netrukdo pirkėjams, jų net įspėti negalima. Kaip ir kiti Lietuvos piliečiai, jie turi teisę užsukti į parduotuves, stovėti prieigose.
Kas kita, kai benamiai sukelia nepatogumų pirkėjams – būna neblaivūs, prašo išmaldos. Tada apsaugininkai griežtai pareikalauja palikti parduotuvę ir jos prieigas.
Draudžia kaulyti išmaldos
Anot prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Bielskytės, apsaugos darbuotojai daugiau dėmesio kreipia į išmaldos prašytojus. Mat tai daryti Vilniuje draudžiama.
Apsaugininkai elgetas iš pradžių stengiasi gražiuoju išprašyti. Jeigu nepavyksta – kviečia policiją. Pareigūnų pagalbos jie prašo ir tada, kai benamiai išmaldos kaulija ir už prekybos centro teritorijos.
Dėl to pirkėjai gali būti ramūs – elgetų nepasitaiko ir aplink prekybos centrus.
Prekybos tinklas „Rimi“ bendradarbiauja su organizacijomis, kurios globoja, maitina benamius, todėl jiems pasiūloma į jas kreiptis maisto ir pastogės.
Panašiai elgiasi ir prekybos tinklas „Iki“, kurio apsaugininkai taip pat daugiausia dėmesio kreipia į elgetaujančius asmenis. Paprastai paprašyti išeiti jie ramiai palieka vietą, nekelia triukšmo.
Žmonės būriavosi nuo senų laikų
Į archeologų surinktus duomenis būtų galima numoti ranka, tačiau jie liudija, kad jau kelis amžius dabartinė Gedimino prospekto, Vilniaus ir Jogailos gatvių sankirta buvo įvairių perėjūnų susibūrimo vieta.
Prieš porą dešimtmečių atlikęs žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus archeologas Andrius Vaicekauskas nustatė, kad toje vietoje, kur susikerta Gedimino prospektas ir Vilniaus gatvė, buvo platus vieškelis, vedantis Žaliojo tilto link.
Kad juo šimtus metų skubėjo keleiviai, prekeiviai, elgetos ir valkatos, liudijo tai, jog kelio lygiai buvo net trys.
1,6 metro gylyje buvo XVI amžiaus pirmosios pusės kelio paviršius, primenantis žvyrkelį. Iš to, kad rado daug buitinės keramikos, koklių, vinių fragmentų, batų pasagėlių, A.Vaicekauskas sprendė, jog judėjimas čia buvo intensyvus.
Archeologas Saulius Sarcevičius dabartinėje Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės sankirtoje rado kalkių degimo vietą. Žengiant Gedimino prospektu dabar sunku įsivaizduoti, kad kadaise čia buvo Lukiškių priemiestis.
