Maždaug 10–15 proc. – tiek skiriasi vaistų, kuriems nereikia recepto, kaina įprastinėse ir elektroninėse vaistinėse.
Pavyzdžiui, lašai nuo slogos „Quixx“ vaistinėse kainuoja apie 6,5 euro, o elektroninėse parduotuvėse – kone pusantro euro mažiau. Panašūs ir kitų preparatų kainų skirtumai.
Tiesa, receptiniai vaistai internetu neparduodami. Negalima kol kas įsigyti ir kompensuojamųjų. Tačiau vaistinės nuotolinės prekybos kataloguose skelbia, kad taiko nuolaidų, jei receptiniai vaistai yra užsakomi iš anksto – rezervuojami telefonu.
Pavyzdžiui, inovatyvių kraujo krešėjimą mažinančių vaistų 10 tablečių pakuotė įprastinėje vaistinėje kainuoja apie 35 eurus. Užsakant juos iš anksto kaina gali smuktelėti kone 5 eurais.
Paaugino apyvartą
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, Lietuvoje prekiauti vaistais nuotoliniu būdu leidimus turi septynios farmacijos įmonės.
Jų atstovai vis drąsiau pripažįsta, kad elektroninė prekyba medicinos priemonėmis, maisto papildais ir vaistais gerokai įsibėgėjo. Patiklesni tapo ir klientai – jie drąsiau užsisako minėtų prekių internetu, ypač tų, kurių pavadinimą ištarti girdint kitiems vaistinėje yra nejauku.
Pasak bendrovės „Efarma“ finansininko Vytauto Rusakevičiaus, per 2016-uosius, palyginti su ankstesniais metais, apyvarta ūgtelėjo maždaug 30 proc.
„Užsakymus diktuoja vartotojų poreikiai. Vaikus auginantys tėvai dažniausia užsisako kūdikiams skirtų prekių, sportuojantys žmonės – įtvarų, kurių prireikia patyrus traumą. O jei reikia, į pirkinių krepšelį įsideda ir kokio nors tepalo.
Anksčiau tokių galimybių išvis nebuvo – vaistais prekiauti internetu leidžiama tik nuo 2015-ųjų pabaigos“, – sakė V.Rusakevičius.
Kainodaros ypatybes, anot pašnekovo, lemia rinka: vaistų kainas reguliuoja valstybė, o medicinos priemonių ir kitų vaistinės prekių – konkurencija.
Pelnė palankumą
Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, žmonių požiūris į elektroninę prekybą vaistais – vis palankesnis.
Teigiamai apsipirkimą internetu šiemet įvertino 36 proc. vaistinių klientų – 4 procentiniais punktais daugiau negu praėjusiais metais.
Kategoriškai nenorinčių bandyti pirkti internetu dalis tarp vaistinių klientų šiemet sumažėjo 6 punktais – iki 42 procentų. Į virtualią erdvę pirkėjus vilioja ir tai, kad čia daugiau konfidencialumo renkantis preparatus.
„Palyginti su 2015 metais, mūsų elektroninės vaistinės pardavimų apimtis per 2016-uosius paaugo beveik 50 proc. Tiek pat padidėjo ir registruotų pirkėjų skaičius“, – sakė vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.
Pasak jos, preparatų, kuriems taikomos akcijos, pardavimas šiemet sudarė daugiau nei du trečdalius visos internetinės vaistinės apyvartos. Ši dalis ypač padidėja gruodį, kai kalėdinės prekybos metu pirkėjams siūloma ypatingų nuolaidų ir akcijų iš esmės visose prekių grupėse.
„Žmonės mato, kad gali sutaupyti, ir tai yra pagrindinė augančio elektroninių vaistinių populiarumo priežastis“, – teigė A.Budrikienė.
Pagal pardavimą „Camelia“ elektroninėje vaistinėje per vienuolika šių metų mėnesių populiariausia prekė buvo kapsulės, mažinančios plaukų slinkimą. Antroje vietoje – skaitmeniniai termometrai, trečioje – žuvų taukai.
Išnarsto visas kainas
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Lauros Bielskės teigimu, per šių metų vienuolika mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Eurovaistinės internete“ apyvarta išaugo 46 proc., o lankytojų svetainėje skaičius padidėjo 52 proc.
„Elektroninė prekyba išsiskiria ypatingu poreikiu skatinti klientus įsigyti tam tikrų prekių. Tai labai dinamiška platforma, kurios klientai dažniausiai renkasi produktą jau gerai išnagrinėję visas kitas rinkoje esančias galimybes.
Stipriausios kategorijos – kosmetika ir maisto papildai. Vaistai sudaro tik iki dešimtadalio įsigyjamų prekių asortimento“, – sakė L.Bielskė.
Anot jos, net ir perkant internetu nereceptinius vaistus farmacijos specialistas privalo susisiekti su pirkėju ir pasidalyti patarimais, kaip juos tinkamai vartoti ir derinti su kitais medikamentais.
Legali prekyba užtikrina saugumą
Diana Leleckaitė
VVKT Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja
„Šiuo metu Lietuvoje internetu yra galimybė užsisakyti tik nereceptinių vaistų. Juos vaistinė gali pristatyti į gyventojo pageidaujamą vietą arba gyventojas juos gali atsiimti vaistinėje pats.
Parduoti ar ne internetu ir receptinius vaistus, kiekviena šalis sprendžia individualiai. Kita vertus, vienos ES šalies vaistinės gali internetu siūlyti įsigyti vaistų ir kitos ES šalies gyventojams.
Tačiau tokiu atveju Lietuvoje vis tiek būtų galima siūlyti įsigyti tik nereceptinių mūsų šalyje registruotų vaistų.
Elektroninėje erdvėje legaliai veikiančią vaistinę galima atpažinti iš specialaus logotipo. Taip pat apie legalią prekybą internetu vartotojus informuoja ir kitos ES šalys.
Jei toks logotipas (nuotr.) elektroninės prekybos vaistais svetainėje nenurodomas, reikėtų neprarasti budrumo, nes internetu nelegaliai parduodami vaistai kelia rimtą pavojų – šitaip falsifikuoti preparatai gali lengvai pasiekti visuomenę.“
