2016 metais besivystančioms rinkoms didžiausios įtakos turėjo valiutų kursų svyravimai, nulemti geopolitinių įvykių – referendumo dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) ir prezidento rinkimų JAV.
2017-aisiais ši įtaka niekur nedings. Tačiau reikia tikėtis, jog tų šalių ekonomika augs, ir svariausią įtaką tam turės Indija, Kinija ir Lotynų Amerikos šalys.
Rusijos ateitį analitikai irgi vertina pozityviai. Nes augančios naftos kainos jau sustiprino rublį.
2016 metai investuotojams, ypač tiems, kurie orientavosi į besivystančias rinkas, buvo gana neprognozuojami. Bet 2017-ieji, tikėtina, greičiausiai daug ramesni.
Prieš metus pasaulio ekonomikai didžiausią poveikį darė žemos naftos kainos ir problemos Kinijoje. Dabar situacija šiek tiek pagerėjo, nepaisant „Brexit“ pasekmių, JAV prezidento rinkimų rezultatų ir Federalinės rezervų sistemos (FED) bazinės palūkanų normos pakėlimo antrą kartą per dešimtmetį.
„Ilgalaikėje perspektyvoje besivystančiose rinkose bus stebimas kilimas. Įtakos tam turės didėjanti kompanijų vertė, žaliavinių prekių kainų sugrįžimas į ankstesnį lygį ir atkurti investicijų srautai, susiję su struktūrinėmis reformomis daugelyje šalių“, – sakė „Pictet Asset Management“ vyriausiasis strategas Luka Paolini.
Beje, investuotojai gali prarasti susidomėjimą šalimis, kurias „Bank of America Merrill Lynch“ pavadino „trapiu trejetu“ – Brazilija, Turkija ir Pietų Afrika.
Pastaraisiais metais jos itin priklausė nuo įplaukų iš užsienio, ir šio srauto sumažėjimas gali pabloginti jų padėtį ir mokėjimų balanso deficitą.
Be to, analitikų susirūpinimą dėl galimos skolų krizės kelia Venesuela, Jordanija, Graikija ir Argentina.
Pasak Maddero Jha iš „Standard Chartered“, nesugebėjusi diversifikuoti ekonomikos tada, kai naftos kainos buvo ypač didelės, Venesuela vėliau atsidūrė ties krizės slenksčiu. Nes nesugebėjo įveikti bėdų, kurias sukėlė smarkiai nusmukę naftos kainos.
Beje, ir besivystančios rinkos gali išpešti naudos iš stiprėjančio dolerio.
Kaip pažymi „Templeton Emerging Markets Group“ vykdomasis direktorius Markas Mobiusas, ypač patraukliomis gali tapti kompanijos, susijusios su informacinėmis technologijomis (IT) ir pardavimų sfera, rašo CNBC.
M.Mobiuso kolega, „Templeton Group“ ir „Franklin Local Asset Management“ investicijų departamento vadovas Stephenas Doveris priduria, kad IT sektoriaus reikšmė svarbi visoms besivystančioms šalims, nepaisant būgštavimų, susijusių su sparčiu interneto kompanijų augimu Kinijoje.
Be aukštųjų technologijų segmento sparčiai augo ir žaliavinių prekių kainos (išskyrus naftos kainas, kurios, beje, per metus taip pat pakilo ir turi tendenciją toliau didėti).
M.Mobiusas mato teigiamą nedidelės kapitalizacijos Azijos kompanijų įtaką ekonomikos augimui regione. Joms mažesnę įtaką daro globaliniai makroekonominiai įvykiai, negu stambioms korporacijoms.
Bet problemų gali kilti dėl bankų ir statybų sektoriaus Kinijoje: 2016 metų pabaigoje šiuose sektoriuose ėmė reikštis neigiama tendencija, susijusi su pernelyg sparčiai didėjančiu įsiskolinimu.
Tačiau, apskritai kalbant, rinka nesureagavo į juanio nuvertėjimą net 6,7 proc. per metus. Gali būti, kad tai suvaidins svarbų vaidmenį 2017 metais, turint galvoje problemas, kurios iškils JAV ir Kinijos santykiuose, pažymi „Financial Times“.
Donaldas Trumpas grasina, kad vos tik bus inauguruotas sausio 20-ąją, nedelsdamas paskelbs Kiniją valiutos manipuliatore.Manoma, kad jo sukelta geopolitinė įtampa netruks atsiliepti Azijos rinkoms: lėšų nutekėjimas iš skolos vertybinių popierių rinkos jau tęsiasi šešias savaites. Pavyzdžiui, per savaitę nuo gruodžio 12 iki 19 dienos nutekėjo 1,2 mlrd. dolerių.
„Tikimės, kad juanio vertė ir toliau kris. Išsilaikys ir mokėjimų balanso deficitas, tą liudija mažėjančios oficialiosios tarptautinės atsargos“, – sako „Morgan Stanley“ strategas Hansas Redekeris.
Analitikams susirūpinimą kelia ir FED veiksmai. Gruodžio mėnesį vykusiame FED posėdyje pirmininkė Janet Yellen pareiškė apie bazinės palūkanų normos padidinimą 25 baziniais punktais (iki 0,75 proc.). Ir tai nutiko tik antrą kartą per pastaruosius 10 metų.
Šį žingsnį palankiai sutiko rinkos, tačiau ekspertai baiminasi, kad bazinė palūkanų norma bus didinama dar tris kartus, kai anksčiau užtekdavo dviejų.
„Tikimės, kad bazinė palūkanų norma bet kurioje šalyje bus didinama laipsniškai ir nedaug, tačiau kada ją smarkiai padidina FED, tai gali sukelti augimo sulėtėjimą ir didesnį rinkų kintamumą ir nestabilumą“, – sako M.Mobiusas.
Sumažinti šio veiksnio įtaką galima kontroliuojant kapitalo judėjimą. Ši praktika jau taikoma, pavyzdžiui, Kinijoje, Nigerijoje, Saudo Arabijoje ir Egipte.
„Esmė ta, kad jei spaudimas rinkoms bus didesnis nei tikimės, tai ir neigiamas poveikis bus didesnis, negu šiuo metu numatome“, – sako Japonijos „Nomura“ banko atstovas.
Jo nuomone, 2017 metais kapitalo judėjimo kontrolę gali pradėti vykdyti Indonezija, Malaizija ir Indija.
Tačiau „Bank of America“ prognozuoja, kad ekonomikos augimas besivystančiose rinkose turėtų būti apie 4,7 proc. – pagrindinė varomoji jėga čia bus Kinija ir Indija. Atsistos ant kojų ir Lotynų Amerika, augimas šiame regione turėtų būti apie 1,5 procento.
Panašiai turėtų kilti ir Rusijos ekonomika – daugiausia dėl kylančių naftos kainų ją išgaunančių valstybių sutarimu sumažinus jo gavybą, prognozuoja ekspertai.
Tikėsimės, kad savo įnašą į pasaulio ekonomikos augimą įneš ir Lietuva, nepaisant to, kad lyginant su didžiosiomis besivystančiomis rinkomis – Kinija, Indija, Rusija, Brazilija ir kitomis – Lietuva gali atrodyti lašas jūroje. Bet juk mūsų liaudies išmintis sako: lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Parengė Leonas Grybauskas
