Skaičiai išties įspūdingi. Antroje vietoje pagal parduotus ginklus atsidūrusi Prancūzija pardavė ginklų už 15 milijardų dolerių – net kelis kartus mažiau nei JAV.
Didžiausiomis ginklų pirkėjomis užpernai vėl tapo besivystančios šalys. Pirmoje vietoje atsidūrė Kataras, pirkęs ginklų už daugiau kaip 17 milijardų dolerių, antroje – Egiptas su beveik 12 milijardų dolerių išlaidomis ginklams, trečioje – Saudo Arabija, ginklų pirkimui išleidusi daugiau kaip 8 milijardus dolerių.
Tiek Amerika, tiek Prancūzija toliau augina savo ginklų prekybos apimtis – amerikietiškų ginklų 2015m. parduota 4 milijardais daugiau, Prancūzijos – 9 milijardais dolerių.
Tiesa, bendri prekybos ginklais mąstai mažėja. Viena iš tyrėjų Catherine. A. Theohary teigė, kad viena to priežasčių – susilpnėjusi globali ekonomika.
„Susirūpinimas dėl vietinių biudžetų problemų lėmė tai, kad šalys, paprastai perkančios labai daug ginklų, 2015 metais apribojo naujus sandorius. Dalis nusprendė vietoje naujos ginkluotės pirkimo tobulinti jau turimą“, – kalbėjo tyrėja.
Nedidelį prekybos nuosmukį 2015 m. patyrė Rusija, taip pat dominuojanti globalioje ginklų rinkoje. Jos įprasta apyvarta sumažėjo ir pernai siekė 11,1 milijardo dolerių. Pagrindine Rusijos pirkėja tapo Lotynų Amerika, ypač Venesuela.
Kinijos prekybos ginklais apimtys paaugo nuo 3 milijardų dolerių iki 6 milijardų. Sekėsi ir Vokietijai, kuriai 2015 metais parduoti daug karinio laivyno sistemų besivystančioms šalims. Anglija, savo ruožtu, čia rado nemažai karinių lėktuvų pirkėjų.
Reikšmingiausi JAV susitarimai dėl ginklų tiekimo buvo su Saudo Arabija, Iraku, Kataru bei Pietų Korėja.
Didžiausi ginklų pirkėjai užpernai buvo Kataras, Egiptas, Saudo Arabija, Pietų Korėja, Pakistanas, Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai bei Irakas.
Be Amerikos, Prancūzijos, Rusijos bei Kinijos, dideliais ginklų prekybos susitarimais džiaugtis galėjo Švedija, Italija, Vokietija, Turkija, Britanija bei Izraelis.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
