Kai kurios statybos bendrovės laikinai sustabdė darbus lauke, darbininkai pluša įrengdami tik vidaus patalpas ir viliasi, kad netrukus bus šilčiau.
Dirba tik viduje
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ atstovė Jorūnė Juodžbalytė pasakojo, kad šaltis sustabdė ir betonavimo, ir kitus lauko darbus.
„Spaudžiant speigui neįmanoma lieti betono.
Tai – specifinis darbas. Nors ir yra tam tikrų priedų, kurie betoną sustingdo minusinėje temperatūroje, vis dėlto šiuo metu ir jų naudoti nebegalima.
Nedirbama ir tose statybų aikštelėse, kur reikia kasti žemę. Per šalta. Tačiau darbai patalpose, pavyzdžiui, vidaus apdailos, nesustojo“, – kalbėjo J.Juodžbalytė.
Įžvelgia ir privalumų
Atrodo, kad kauniečiai – atsparesni. Ant griaunamo „Respublikos“ viešbučio Kauno centre užkelti kranai ir toliau mosavo kaušais – ardomos vaiduokliu praminto statinio sienos bei perdangos.
„Šaltis kol kas nekelia rūpesčių, darbai vyksta sklandžiai ir pagal grafiką“, – pranešė „Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius.
Darbus atliekančios bendrovės „Pastatų griovimas“ atstovų teigimu, turimą griovimo techniką galima be rūpesčių naudoti iki 20 laipsnių šalčio temperatūroje, tačiau net termometrų stulpeliui nukritus kiek žemiau problemų nekyla.
„Ardant pastatus kiekvienas metų laikas turi savo privalumų ir trūkumų.
Didelis šaltis nepalengvina nei žmonių, nei technikos darbo, bet šaltuoju metų laiku vyraujanti drėgmė mažina statinių griovimo metu susidarančių dulkių kiekį“, – aiškino M.Snicorius.
Pagailėjo darbininkų
Aštrokas vėjas ir nemenkas speigas vis dėlto nukėlė nuo pastolių daugiabučius Kaune, Jurbarke ir Šakiuose renovuojančius statybininkus.
„Nedirbome penktadienį. Leidome žmonėms atsikvėpti. Palauksime, kol speigas atlėgs. Lauke per speigą fiziškai labai sunku dirbti.
Yra darbų, kuriuos galima atlikti ir esant 5 laipsniams žemiau nulio, ir kai dar didesnis šaltis. Pavyzdžiui, montuoti ventiliuojamus fasadus ar atlikti kitus darbus, kur nėra drėgmės.
Bet šiuo atveju tiesiog suveikė žmogiškumas. Koks čia darbas, jei žmonėms tenka vis vaikščioti iš statybų aikštelės į patalpas šildytis. O persišaldę ir susirgę jie apskritai negalėtų dirbti“, – sakė statybų įmonės „Costum“ direktorius Arvaldas Brazas.
Miškininkams – į naudą
Statybininkams šalta, o miškininkams – ne?
Šalta ir vieniems, ir kitiems, tačiau miškininkai speigą mielai užsisakytų iki pat žiemos pabaigos.
„Tegu tik šąla. Šaltis miškininkams ne trukdo, bet padeda dirbti. Mums būtų gerai, jei Lietuvoje būtų amžinas įšalas“, – šyptelėjo Kauno rajone įsikūrusios miškotvarkos bendrovės „Ama Forest“ direktorius Audrius Dulskas.
Tokie jau tie miškininkai. Mat tik tada, kai šaltis surakina miško keliukus, sunkiasvorė miškininkų technika iš kirtimų gali išvilkti išpjautą medieną.
Tol, kol keliai pažliugę, miškavežiams geriau jais nevažinėti, nes ratai išmauroja ne tik juos, bet ir laukymes, į kurias tempiami rąstai.
Miško darbininkai taip pat šalčiu nelinkę skųstis.
Anot A.Dulsko, dirbant nešalta. Tokiu oru, koks šiuo metu atslinko į Lietuvą, daug paprasčiau mojuoti pjūklais, nei krintant šlapdribai ar lyjant.
„Sniegas suplūktas, miško keliai užšalę. Miškininkams tai palankus laikas. Esame užsigrūdinę. Be to, miško darbininkai turi specialią darbo aprangą bei apavą“, – kalbėjo Kuršėnų miškų urėdas Algimantas Juozas Kundrotas.
Urėdija yra sudariusi sutartis su 15 įmonių dėl medžių iškirtimo. Kadangi pernai laiku buvo paruošta tiek medienos, kiek buvo suplanuota, tos įmonės turėjo šiek tiek laiko atsikvėpti.
„Nuo gruodžio vidurio jos vėl sugrįžo į darbą. Šiemet pagal planą reikia paruošti 24 tūkst. kietmetrių medienos“, – sakė A.J.Kundrotas.
Jei šaltis – talkininkas, gal miškininkai nepaisys nė laisvadienių?
„Taip nebūna. Mišką kerta privačios įmonės, ir jų vadovai nesuinteresuoti darbininkams už darbą savaitgalį mokėti gerokai brangiau“, – paaiškino urėdas.
Kentė dėl pliurzos
Šalčiu džiaugėsi ir Varėnos miškų urėdijos urėdas Tomas Bazevičius: „Medienos ruošos darbus, ypač šlapiuose miškuose, trikdė nesibaigianti pliurza.
Metų pabaigoje labai vargome Dubičių girininkijoje. Dabar grįžome dirbti.“
Keliai jau tvirtėja. O šalčiui tai padaryti sparčiau reikia padėti, todėl valomas sniegas nuo miško ir vietinės reikšmės kelių.
„Kai šąla, gali drąsiai planuoti medienos ruošos darbus ir be didesnio vargo juos atlikti.
Ir medienos pirkėjams nebereikia kaitalioti užsakymų, nes šalčio sutvirtintais keliais miškavežiai patikimai išvažiuoja“, – teigė T.Bazevičius.
Taksistai zujo it bitės
Tikras darbymetis speiguotą dieną ir taksistams, sugebėjusiems užvesti savo automobilius.
Keliuose miestuose veikiančios taksi iškvietimo platformos „eTaksi“ vadovas Andrius Norkaitis sakė, kad penktadienį nuo pat ryto taksi išsikviesti buvo sunku: „Per programėlę automobilį kviečiančių klientų buvo daugiau nei įprastai, todėl ir vairuotojų pradėjo trūkti.“
Jis pasakojo, kad šaltis išaugina taksi paklausą – žmonės neužveda savo automobilių, nenori šalti viešojo transporto stotelėse, tad dažniau renkasi taksi.
„Dėl itin didelės paklausos galėjo būti taikomi ir didesni nei įprastai tarifai, kad sutelktume kaip galima daugiau vairuotojų“, – sakė A.Norkaitis.
„Uber“ logistikos ir operacijų vadovas Vytautas Černiauskas taip pat patvirtino, kad per šalčius kompanijos partneriai vairuotojai sulaukia daugiau užsakymų Vilniuje.
Skundžiasi kioskų pardavėjai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) priminė, kad atšalus orams lauke dirbantys žmonės turėtų būti itin atsargūs: būtina dažnai daryti pertraukėles, kad per jas pasišildytų patalpoje, be to, reikia saugotis traumų, jei darbo priemonės ir paviršiai slidūs.
Inspekcija šiemet kol kas skundų dėl darbo šaltyje nėra gavusi.
Kaip sakė VDI atstovė Nerita Šot, remdamasi ankstesnių metų patirtimi, dažniau dėl netinkamų darbo sąlygų šaltyje skundžiasi parduotuvių, sandėlių, kioskų, autoservisų darbuotojai, bet tai – pavieniai atvejai.
Orų išdaigos: kaip nesugadinti telefono
Atėjus šaltoms dienoms padaugėja vartotojų, kurie skundžiasi telefonų baterijomis. Jos ne tik greičiau išsikrauna, bet ir neteisingai rodo energijos atsargą. Pasitaiko, kad lauke telefonas beveik išsikrauna, o grįžus į šiltą patalpą vėl rodo pakankamą energijos kiekį.
„Ličio jonų baterijos taip reaguoja į šaltį. Tačiau tiesa, kad šaltis baterijoms ilgainiui pakenkia ir jų talpa mažėja. Dauguma gamintojų rekomenduoja telefonų nenaudoti žemesnėje nei 0 laipsnių temperatūroje“, – aiškino „Tele2“ Telefonų priežiūros centro vadovas Evaldas Viselga.
Jis patarė telefoną laikyti arčiau kūno, o ne išorinėse kišenėse ar šaltose rankinėse.
Tiesa, pasitaiko, kad, praėjus šalčiams, telefonai sugenda, nors nebuvo nei sušlapę, nei ant ledo kritę. Tai reiškia, kad telefoną pražudė dėl temperatūrų skirtumo lauke ir patalpose telefonų viduje susidarantis kondensatas.
E.Viselga sakė, kad šaltis gali lemti ir kitus išmaniųjų telefonų sutrikimus. Dėl šalčio telefonas gali išsijungti, „užšąla“ vaizdas, sutrinka baterijos veikimas – ji labai greitai išsikrauna arba rodo netikslų energijos kiekį. Kenčia ir kristalų ekranai – prastėja vaizdas, atsiranda dėmių, ekranas netgi gali įskilti.
Norint apsaugoti mobilųjį telefoną nuo žiemos pavojų, reikėtų laikytis kelių taisyklių: – Nepalikti telefono šaltoje vietoje ilgesnį laiką – mašinoje, išorinėse drabužių kišenėse ar šaltoje rankinėje. – Jei telefonas pradėjo prastai veikti, nemėginti jo iškart perkrauti, nes tai gali padaryti daugiau žalos baterijai. – Sušalusį telefoną reikia palikti iš lėto atšilti sausoje vietoje, vengti didelių temperatūros skirtumų. – Susidarius kondensatui arba telefonui sušlapus išimti bateriją ir jokiu būdu telefono nedžiovinti plaukų džiovintuvu, o kreiptis į specialistus. Liaudies metodas – telefoną džiovinti ryžiuose – nėra veiksmingas, nes drėgmės iš mikroschemų taip pašalinti nepavyks. – Įsigyti specialų telefono dėkliuką, apsaugantį ir nuo šalčio. – Jei telefonas apdraustas, draudimas padengs ir draudžiamuosius negarantinio remonto atvejus.
Parengė Audrė Srėbalienė, Adomas Rutkauskas, Arūnas Karaliūnas, Genovaitė Rafanavičienė, Aida Murauskaitė, Gintarė Valentinaitienė
