Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skelbia, kad Lietuvoje galioja 19 tūkst. licencijų verstis alkoholio prekyba. Valdininkai teigia, kad alkoholio prekybos vietų skaičių būtina mažinti, bet prekybininkai įsitikinę: realių alkoholio prekybos vietų yra kur kas mažiau nei skelbiama, o remtis klaidingais skaičiais – neteisinga.
Prasta statistika
Konsultacinės bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) partneris Darius Dulskis teigė, kad NTAKD jau nuo 2012m. skelbia, kad Lietuvoje yra 19 tūkst. prekybos alkoholiu licencijų. Statistikos departamentas pateikia kur kas mažesnius skaičius – 8 tūkst. licencijų. „Tai kur ta tiesa, kai skirtumas – baisinio dydžio“, – sakė jis.
Netylant diskusijoms dėl prekybos alkoholiu vietų Lietuvoje mažinimo, EKT nusprendė atlikti tyrimą, kiek realiai Lietuvoje galima rasti vietų, prekiaujančių alkoholiu.
Apklausti alkoholio prekybininkai pateikė dar mažesnius skaičius – vienas didžiausių alkoholinių gėrimų distributorių teigė, kad Lietuvoje galėtų būti 5900 prekybos alkoholiu vietų, vienas didžiausių aludarių – apie 7 tūkst.
Anot D. Dulskio, EKT atstovams atlikus visoje Lietuvoje veikiančių alkoholio licencijų analizę, buvo padaryta išvada, kad realus veikiančių prekybos alkoholiniais gėrimais taškų skaičius galėtų svyruoti tarp 7000–9000 – tai dvigubai mažesni skaičiai, nei skelbiama oficialiai.
Kam išduoda licencijas?
„Naujos licencijos išduodamos nuolatos, bet dalyje vietų, kur veikla nevykdoma, licencijos nėra sustabdomos. Tokių prekybos vietų tikslus skaičius nėra žinomas, nes nevedama jų apskaita“, – kalbėjo D.Dulskis.
Atlikdami tyrimą EKT atstovai aplankė 237 vietas Vilniuje, kurioms yra išduotos licenzijos prekiauti alkoholiu. Rezultatai – įdomūs.
„71 proc. vietų licencijos numeris ir išdavimo data nesutampa su oficialiame sąraše nurodytais duomenimis ir tik 14 proc, vietų licencijos sutampa su oficialioje duomenų bazėje pateikiamais duomenimis“, – sakė D.Dulskis.
Negana to, į oficialius sąrašus įtrauktos ir degalinė bei kioskeliai, kur alkoholiu prekiauti jau nebegalima.
Jo teigimu tai įrodo, kad oficiali licencijų statistika nėra tinkamas rodiklis matuojant alkoholio prieinamumą: „Su licencijomis dabar yra betvarke, su kuria pirmiausia būtina susitvarkyti.“
Kilpa smulkiesiems
Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila teigė, kad klaidingais skaičiais vadovautis negalima, o prekybos alkoholiu vietų mažinimas gali tapti kilpa ant smulkiųjų prekybininkų kaklo.
„Mūsų duomenimis 80 proc. alkoholio prekybos yra 5 didžiųjų prekybos tinklų rankose, kurie valdo apie 700 parduotuvių. Likusios 3000 tūkst. parduotuvių Lietuvoje parduoda tik 20 proc. alkoholio. Tačiau specializuotų parduotuvių koncepcija pražūtinga būtent smulkiosioms įmonėms“, – kalbėjo E.Radžvila.
Jo teigimu, tai – išgyvenimo klausimas. „Išėmus alkoholį iš parduotuvių pelno liks tik nuostoliai. Kur bežiūrėtume, bet kokioje vietoje mažesnėse parduotuvėse apie 30 proc. apyvartos sudaro alkoholis“, – sakė verslininkų atstovas.
Jo teigimu, be alkoholio daugelis tokių parduotuvių būtų priverstos užsidaryti. Prekybininkai nekalti
E.Radžvilo teigimu kartais sakoma, kad mažoms įmonėms geriau bankrutuoti, nei girdyti tautą: „Bet tai neteisinga. Žinome, kad BMW vairuotojai padaro daug avarijų, bet juk niekas dėlto nekaltina BMW gamintojų.“
Jis priminė, kad Lietuvoje jau buvo bandoma imtis griežtų priemonių alkoholizmui mažinti, bet jos nebuvo sėkmingos: „Turėjome ir valstybės monopolį, ir specializuotas parduotuves, ir visokių draudimų, bet visa ta kompanija žlugo, nes buvo perlenkta lazda“.
E.Radžvilo teigimu, negalima riboti tik pasiūlą, neatsižvelgiant į paklausą: „Girtavimas blogai, bet jį įveikti galima tik gerinant gyventojų socialinę gerovę. Vien prekybos mažinimas nepadės, nes atsiras tik daugiau nelegalių prekybos taškų.“
Nesąžininga konkurencija?
Legalaus verslo aljanso vadovas Romas Apulskis teigė, kad valdžios tikslas aiškus – riboti alkoholio prieinamumą. Konkretūs veiksmai, kurių bus imtasi, dar nežinomi, bet aišku viena – sumažės prekybos apimtys, o kartu ir verslo apimtys.
Jo teigimu svarbu, kad kova su alkoholizmu netaptu nesąžininga konkurencija. Tarkime specializuotos parduotuvės skaudžiausiai kirstų smulkiesiems gamintojams.
„Priimant sprendimus rinka negali būti išlaikoma, alkoholio kontrolės priemonės neturėtų tapti konkurencijos priemonėmis, kai sudaromos sąlygos išlikti tik dideliems prekybininkams, o mažieji būtų spaudžiami ir naikinami“, – kalbėjo R.Apulskis. Tokiu atveju reiktų galvoti kaip padėti smulkiesiems – kažkaip kompensuoti patiriamus nuostolius ar padėti tęsti veiklą kitose srityse.
Lygiai taip pat jis ragina skirtingų ribojimų skirtingam alkoholiui, kai vienos rūšies gėrimams leidžiama likti prekyboje, o kiti iš jos išstumiami.
Koks galėtų būti teisingas sprendimas? R.Apulskis siūlo prekybos alkoholiu laiko ribojimą: „Tokiu atveju niekas nėra diskriminuojami. Tai vienodai paliečia ir didžiuosius, ir smulkiuosius verslininkus, ir visas alkoholio rūšis“.
