Įspūdinga „Sodros“ įmokų architekto alga įplieskė karštas diskusijas

„Sodros“ įmokų didinimas, individualios veiklos prilyginimas normaliems darbo santykiams – būtent šie sprendimai, bręstantys Vyriausybės kabinetuose, sukėlė didelę audrą ne tik tarp individualios veiklos plėtotojų, bet ir ekonomistų. Diskusiją socialiniuose tinkluose užvirusi ekonomistė Rūta Vainienė sulaukė ir didelio palaikymo, ir kritikos.

„Raimondai, kiek gauni į sąskaitą iš savo valdiško darbdavio? Prašome atskleisti!“ – „Facebook“ paskyroje penktadienio vakarą kreipėsi žinoma ekonomistė Rūta Vainienė.<br>lrytas.lt montažas
„Raimondai, kiek gauni į sąskaitą iš savo valdiško darbdavio? Prašome atskleisti!“ – „Facebook“ paskyroje penktadienio vakarą kreipėsi žinoma ekonomistė Rūta Vainienė.<br>lrytas.lt montažas
R.Kuodžio atsakymas į R.Vainienės komentarus.
R.Kuodžio atsakymas į R.Vainienės komentarus.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2017-01-13 11:15, atnaujinta 2017-04-12 06:39

„Sotus alkano neužjaus“

„Atėjo laikas pasiteirauti, kiek užmokesčio gauna pastarųjų naktinių Sodros“ įmokų didinimo architektas Raimondas Kuodis (Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojas. – Red.).

Raimondai, kiek gauni į sąskaitą iš savo valdiško darbdavio? Prašome atskleisti!“ – „Facebook“ paskyroje penktadienio vakarą kreipėsi žinoma ekonomistė Rūta Vainienė.

„Kiek darbo užmokesčio su priedais gauna Raimondas Kuodis, štai kur įdomi mįslė! Knyga „Pinigų socializmas“ dovanų, kieno posto komentare šis biurokratas atskleis informaciją!“ – toliau aistras kurstė ekonomistė. Ji pareiškė: jeigu R.Kuodis nepaviešins savo atlyginimo dydžio, šeštadienio rytą jis bus paskelbtas viešai.

Iš pradžių į R.Vainienės įrašus sureagavęs R.Kuodis vėliau diskusijas nutraukė.

„6772 eurai per mėnesį. Tiek gauna autorių, verslo liudijimų turėtojų ir visų kitų įsodrinimo apologetas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis. Sotus alkano neatjaus. Čia – alga be priedų (Ingrida Šimonytė sako, kad jų nėra). Laisvės diena valdiškiems amalams saldesnė nei įsodrintiems verslo liudininkams ir autoriams“, – rašė ketinimus viešai paskelbti R. Kuodžio algą įvykdžiusi ekonomistė.

Tokią sumą, pasak jos, į rankas ir be priedų gauna valstybės išlaikomo banko valdininkas. Tai patvirtino ir Seimo narė, buvusi to paties banko valdybos pirmininko pavaduotoja I. Šimonytė.

„Jūs čia apie tūkstančius svaičiojate“

Į diskusiją įsitraukęs privatininkas, statybininku prisistatęs Donatas pateikė savo veiklos faktus:

„Suvedžiau praeitų metų galus. Pats ieškau užsakovo, reklamuojuosi spaudoje ir internete, išlaikau ir atnaujinu savo internetinį puslapį, susiperku naujus ir remontuoju susidėvėjusius įrankius. Tam, kad gaučiau darbą, skaičiuoju darbų ir medžiagų sąmatas (iš kokių 7–8 vieną darbą gaunu). Tai yra „užklasinė“ veikla, nes darbo metu dirbu...

Su manimi dirba dar keli kolegos, kurie aukščiau minėtų papildomų darbų neatlieka, bet jie labai reikalingi, nes aš kitaip darbų vienas neatliksiu.

Mano asmeninių pajamų vidurkis – 1100 eurų per mėnesį. Iš jų atlieku visus jau minėtus darbus, išsiperku verslo liudijimą, remontuoju transporto priemonę ir pilu degalus (kas dieną tenka nuvažiuoti vidutiniškai apie 120 km). Lieka vidutiniškai apie 600 eurų už 12–14 valandų pagrindinę ir užklasinę veiklą. Čia normalu? Dabar dar teks netikėtai susispausti. O sutartys jau kaip ir pasirašytos... Būčiau žinojęs – kelčiau darbų įkainius, nors klausimas, ar tuomet gaučiau darbo, nes konkurencija labai arši? Štai jums ir gerai gyvenantys statybininkai. O jūs čia apie tūkstančius svaičiojate...“ – savo patirtimi dalijosi Donatas.

„Manęs, kaip ekonominio vieneto, neliks“

Panašą savo veiklos istoriją portalui lrytas.lt dėstė ir pagal individualios veiklos liudijimą dirbantis 35 metų vilnietis Gediminas.

„Lietuvoje iš viso pagal individualią veiklą dirba apie 80 tūkst žmonių. Nuo 10 tūkst. eurų pajamų mes valstybei mokėjome 16,8 proc. Nuo sausio 1 dienos papildomai 1,2 proc. buvo apmokestintas ligos ir motinystės draudimas. Maža to, vyriausybėje nugulė planas individualią veiklą įteisinti kaip darbo santykius, o tai reiškia, kad mus nori sulyginti su visais kitais darbdaviais“, – piktinosi pašnekovas.

Gediminas pasakojo, kad tik individualia veikla jis užsiima neseniai – ilgą laiką jis buvo samdomas darbuotojas.

„Tai turėdavau darbą, tai ne. Esu ne kartą ir Darbo biržos duris varstęs, ir bedarbio išmokas gavęs. Pagaliau prieš ketverius metus nutariau dirbti sau. Per šiuos porą metų neleidau sau sirgti, neturėjau laisvadienių – tokie dalykai kaipmat gali tave išstumti iš darbo rinkos. Dirbu po 16 val. per parą. Jeigu valstybė mane apmokestins, aš, kaip ekonominis vienetas, išnyksiu. Su manimi išnyks didžioji dalis panašių į mane. Vieni pereis į šešėlį, o kiti emigruos“, – savo pasvarstymais dalijosi Gediminas.

Pasak jo, jau ir dabar susimokėjus mokesčius jo mėnesio pajamos nesiekia nė 1000 eurų.

„Pasenusi idėja“

R.Vainienė teigia, kad „Sodros“ įmokų didinimas ir noras iš viso panaikinti individualią veiklą – sena R. Kuodžio idėja.

„Dar nuo Algirdo Mykolo Brazausko laikų R.Kuodis apie tai pasisakė. Jis visą laiką turėjo du pasiūlymus – vienoda veiklos forma ir visiems vienodi mokesčiai. Visiškas „įsodrinimas“. Jis tuos pasiūlymus teikė, propagavo, nuolat apie juos aiškino. Pateikdamas kaip didžiausius valstybės „valgytojus“, jis nuolat diskreditavo asmenis – autorius, individualia veikla užsiimančius, verslo liudijimų turėtojus“, – lrytas.lt pasakojo ekonomistė.

Pasak R.Vainienės, norima, kad šie žmonės įsteigtų įmones ir save įdarbintų.

„Tie žmonės neturi reguliarių pajamų, ir „Sodros“ sistema individualiai veiklai visai netinka. Užuot tai pripažinus, tie žmonės apmokestinami. Patikėkite, žmonės jokių išmokų negaus, nes yra dar daug papildomų sąlygų. Neužtenka tik mokėti įmokas. Kad gautum pensiją, turi turėti sukaupęs stažą. Jei dirbdamas kitame darbe gauni minimalią algą, tau jau įskaitoma, o jei užsiimi individualia, privalai tris minimalias uždirbti, kad tau metai stažo įsiskaičiuotų. Ir tik retas, kuris milžiniškas pajamas gauna, galės tą stažą sukaupti. Tos pajamos paprastai nebūna didelės.“

R.Vainienės teigimu, negalima panaikinti šios veiklos kaip formos, kuri daugeliui mūsų žmonių yra vienintelė įmanoma. Priešingu atveju jie neturės darbo ir išvažiuos.

„Tai ne R.Kuodžio algos klausimas. Galima mokėti ir 10 tūkst. eurų, jei žmogus adekvačiai suprastų ir būtų kompetentingas. Jis yra LB valdybos narys, taigi euro klausimais jis gali kalbėti, kiek nori. O apie mokesčius, kiek matau, jis visiškai neišmano. Visiškai pasenę jo duomenys, viskas pasikeitę, bet žmogus formuoja politiką, teikia pasiūlymus, jo įsiklauso. Jis su antpečiais. O kur atsakomybė už tuos pasiūlymus? Vaizduojasi gelbėtoju, bet tada kodėl išvažiuoja tie žmonės, kuriuos jis gelbėja. Žmogus, kuris niekada nebuvo palikęs LB. Todėl jam ir sakau: „Raimondėli, užteks kareivėliu būti, eik, ir pabūk artojėliu. Galėtų, tarkime, autoriumi padirbėti. Pažiūrėtų, kiek gi už puslapį autoriui sumoka. Bepigu, kai už tavo autorystę LB sumoka“, – kritikos negailėjo ekonomistė.

„Kovojau ir kovosiu“

„Kovojau ir kovosiu prieš gyvulių ūkius bet kurioje srityje, o Rūta Vainienė, kiti „laisvarinkiečiai“ ir jų atstovai Seime tegu lieka kitoje barikadų pusėje, kur paprastai ir būna su savo deimantiniais ir auksiniai rėmėjais („Leo“, „filipmorisais“, greitaisiais kreditais, etc.), – savo atsakyme portalui lrytas.lt teigia LB valdybos pirmininko pavaduotojas R. Kuodis. – Kad bibliotekininkės, policininkai, didelių gamyklų darbininkai ir t.t. turi mokėti 55 proc. nuo algos vainienių tėvų pensijoms ar vaikų mokslams, niekam neturi būti normalu, ir tai liks mano pilietine pozicija. Taškas.“

Toliau R. Kuodis rašo:

„Kad vos ne milijonas pensininkų gyvena ant skurdo ribos, kad šalies gynyba tiek metų nepakankamai finansuojama ir pan., yra šio vainienių, šilėnų ginamo gyvulių ūkio pasekmė. Tai turi rūpėti kiekvienam.“

Visas R.Kuodžio tekstas yra publikuojamas šio straipsnio iliustracijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.