Naujojoje „Ataskaitoje apie visuotinius pavojus“ („Global Risks Report“), kurią parengė Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai, aprašytos labiausiai tikėtinos ir svarbiausios problemos, kurios iškils pasaulio visuomenei 2017 metais. Į pirmąją vietą ataskaitoje iškelti pavojai, susiję su aplinka, o štai ekonominių problemų įtaka, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo.
Prieš Davose vyksiantį susitikimą (sausio 17–20 dienomis) Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ekspertai paskelbė kasmetinę „Ataskaitą apie visuotinius pavojus“. Beveik 700 ekspertų įvertino 2016 metų rezultatus ir pateikė prognozę, kas mūsų laukia ateityje – artimiausiais metais ir artimiausią dešimtmetį. Potencialios grėsmės yra suskirstytos į penkias tradicines kategorijas: ekonomines, technologines, geopolitines, socialines ir pavojus, kylančius aplinkai.
Ataskaitos autoriai pažymi, kad charakteringa praėjusių metų ypatybė buvo politinis nestabilumas visame pasaulyje. Kaip pavyzdžiai pateikiami ne tik referendumas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose, bet ir problemos Italijoje, Brazilijoje, Turkijoje ir Filipinuose.
Ekspertai kelia sau klausimą, ar deglobalizacijos laikotarpis prasidės jau dabar, ar lūžio vis dar reikia laukti. Kalbėdami apie problemas didžiausios tikimybės ir didžiausio poveikio požiūriu, ataskaitos autoriai teigia, kad 2017 metais į pirmą vietą iškils pavojai, susiję su aplinka. Visų pirma, tarp šių pavojų ekspertai paminėjo ekstremalias oro sąlygas ir stichines nelaimes, taip pat žmonijos nesugebėjimą susidoroti su klimato kaita.
Be ekologinių grėsmių ateinantį dešimtmetį iškilsiančių pavojų kraštovaizdį pasaulyje lems gyventojų senėjimas, ekonominė nelygybė, socialinė stratifikacija (visuomenės susisluoksniavimas) ir priklausomybės nuo informacinių technologijų didėjimas.
Geopolitinės problemos, kurios ekspertams 2017 metais kelia didžiausią nerimą, įvardijamos kaip plataus masto teroro išpuoliai ir masinio naikinimo ginklo panaudojimas. Pastarąją problemą ataskaitos autoriai iškėlė net į pirmąją vietą pagal poveikio dydį, kurį tokio ginklo panaudojimas turės pasaulio bendrijai.
Svarbūs bus ir socialinės rizikos veiksniai, ypač dėl priverstinės masinės migracijos (daugiausia susijusios su kariniais konfliktais įvairiuose regionuose). Taip pat prie socialinės rizikos veiksnių (persipinančių su gamtos) ekspertai priskiria geriamojo vandens trūkumo problemą.
Kaip ir praėjusiais metais, dabartinėje ataskaitoje tarp penkių didžiausių pavojų jų tikimybės požiūriu nėra nė vieno ekonominio (per ankstesnius dešimt metų taip nutiko du kartus – 2011 ir 2016 metais). Tačiau kaip tik sunkia našta ekonomikai ir gali tapti masinė migracija: pabėgėliai pretenduoja į socialinę paramą iš valstybių, kuriose jie nemoka mokesčių.
Apskritai kalbant, ekonominės problemos, net ir esant mažai jų kilimo tikimybei, išlieka nepaprastai svarbios: tai prekybos žmonėmis, pinigų plovimo ir mokesčių vengimo pasekmės. Didelį pavojų kelia vis spartesnis atotrūkis tarp turtingų ir neturtingų gyventojų sluoksnių, kuris kasmet didėja.
Ekspertų nuomone, atkurti ekonomikos augimą pasaulyje yra svarbu, tačiau savaime tai neįvyks: vis didesnę įtaką turi populistiniai judėjimai, pasisakantys prieš esamą valdžią , todėl norint atkurti ekonomiką reikia rimtos rinkos kapitalizmo reformos.
Ekonominių rizikos veiksnių vietą iš dalies užėmė technologiniai: pavyzdžiui, didelė tikimybė, kad gerokai padidės asmeninių duomenų vagysčių ir kibernetinių atakų. Be to, spartus dirbtinio intelekto ir robotų technikos vystymas lems didėjančią priklausomybę nuo technologijų ir žemos kvalifikacijos (o vėliau ir aukštos kvalifikacijos) darbuotojų darbo vietų praradimą. Tačiau kol kas neaišku, kaip žmonija gali pasiruošti tokių mašinų atsiradimui, kurių intelektas bus labiau išvystytas nei žmonių.
Ataskaitos pabaigoje autoriai kalba apie būtinybę pritaikyti ir modernizuoti fizinę infrastruktūrą su naujų technologijų pagalba: dabar esanti didelė tarpusavio priklausomybė tarp įvairių infrastruktūros tinklų gali privesti prie tikimybės padidėjimo, kad tokios sistemos žlugimas ar klaida joje sukels domino efektą ir nenuspėjamai paveiks visuomenę.
Parengė Leonas Grybauskas
