Jis tikina, kad nauja Vyriausybė turi įvertinti visus „Rail Baltica“ projekto aspektus ir tik po to pasirašyti sutartis. Anot jo, jeigu to nebus spėta padaryti iki jo vizito į Taliną mėnesio pabaigoje, susitarimas nebus pasirašytas.
„Dar nėra informacijos tokios, kad bus pasirašoma kas nors. Kol kas nėra iki galo suderinta mūsų pozicija (...) nėra aiškiai išreikšta dėl pasirašymo. Jeigu nebus suspėta įsigilinti, suderinti, nebus pasirašoma nieko. Toks noras, tikslas yra, bet mums reikia pasižiūrėti kaip naujai Vyriausybei visas tas aplinkybes, kurios siejamos su „Rail Baltica“. Tai yra ir finansavimas, ir pirkimai, galiausiai krovinių srautai, užtikrinimas šio projekto naudingumo, užtikrinimas finansavimo šio projekto po 2020 metų. Šiandien, kad tai bus pagrindinis darbotvarkės klausimas, aš negaliu patvirtinti“, – žurnalistams pirmadienį sakė S.Skvernelis.
Anot jo, Lietuvos principinės nuostatos dėl „Rail Baltica“ projekto nesikeičia, tačiau trūksta detalių, kad būtų galima pasirašyti detalius susitarimus.
Susisiekimo ministerijos atstovai kol kas negalėjo patvirtinti, kad dėl planuojamo sutarties pasirašymo bus rengiamas ir priimtas Vyriausybės nutarimas.
Susitarimą Taline numatoma pasirašyti sausio 31 dieną – jis turėtų įtvirtinti šalių įsipareigojimus dėl projekto. Jame bus apibrėžti bendri techniniai parametrai ir „Rail Baltica“ maršrutas bei projekto įgyvendinimo terminai, statybų sąlygos, jų vykdytojas bei bendros įmonės „RB Rail“ vaidmuo, įgyvendinant preliminarias sąlygas bei tiesiant vėžę, statybų finansavimas.
Anksčiau būta problemų tarp Latvijos ir Lietuvos partnerių dėl skirtingo deklaracijų interpretavimo. Be to, ne visi svarbūs klausimai aptarti iki šiol šalių pasirašytuose dokumentuose. Todėl naujas susitarimas yra itin svarbi sąlyga tiesti vėžę – jį dar turės ratifikuoti šalių parlamentai.
Bendros trijų Baltijos valstybių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininkė Baiba Rubesa pernai lapkritį sakė, kad šalys turi pasirašyti susitarimus, kuriuose bus patvirtinta geležinkelio kryptis. Anot jos, šio dokumento reikia, kad projektas taptų neatšaukiamas ir suteiktų pagrindą su Europos Komisija derėtis dėl paramos po 2020-ųjų.
„Rail Baltica“ projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. tuo metu įgyvendinamų projektų vertės. Vien Lietuvai 2015-2016 metais ES skyrė apie 311 mln. eurų: 106 mln. eurų – tiesiogiai „Lietuvos geležinkeliams“, dar 205 mln. eurų – per „RB Rail“.
