Dangų virš Lietuvos vis dažniau raižo rusai – aplenkė net vokiečius

Lietuvos padangėje praėjusiais metais dar kartą pagerintas visų laikų skrydžių skaičiaus rekordas – valstybės įmonės „Oro navigacija“ oro eismo paslaugomis pasinaudojo net 230 947 orlaiviai. Tai – 1,59 proc. daugiau negu 2015-aisiais.

Pernai tranzitu virš Lietuvos dažniausiai skrido rusų „Aeroflot“ orlaiviai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pernai tranzitu virš Lietuvos dažniausiai skrido rusų „Aeroflot“ orlaiviai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pernai tranzitu virš Lietuvos dažniausiai skrido rusų „Aeroflot“ orlaiviai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pernai tranzitu virš Lietuvos dažniausiai skrido rusų „Aeroflot“ orlaiviai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 17, 2017, 10:34 AM, atnaujinta Apr 12, 2017, 1:47 AM

Nežymiai (0,61 proc.) padaugėjo ir tranzitinių skrydžių – virš Lietuvos praskrido 175 190 lėktuvų. Jų yra buvę šiek tiek daugiau 2014 metais, bet pastaruosius trejus metus tranzitinių skrydžių skaičius išlieka maždaug stabilus.

Pirmajame tranzito kompanijų penketuke pirmauja suomių „Finnair“. Tačiau yra vienas svarbus pokytis. Daugelį metų Lietuvos padangėje karaliavusią Vokietijos „Lufthansa“ aplenkė Rusijos vežėjas „Aeroflot“, todėl vokiečiai smuktelėjo į ketvirtąją vietą.

Į pirmaujančių oro kompanijų gretas dar pateko „Rossiya Airlines“ (Rusija), „Wizz Air“ (Vengrija), „Scandinavian Airlines“ (Skandinavijos šalys), „Turkish Airlines“ (Turkija) ir „Lot“ (Lenkija). Palyginti su 2015 metais, iš pirmojo dešimtuko iškrito bankrutavusi Rusijos bendrovė „Transaero“, o jos vietą užėmė kaimynų „Lot“.

Tuo metu dažniausiai Lietuvos oro erdve pernai naudojosi Suomijos „Finnair“ – jos dalis siekė 10,16 proc. Nuo jos kiek atsiliko Latvijos bendrovė „AirBaltic“ (8,28 proc.), po jos – „Aeroflot“ (7,69 proc.), „Lufthansa“ (7,43 proc.) ir Airijos „Ryanair“ (5,05 proc.).

Pačiai įmonei „Oro navigacija“ praėję metai buvo svarbūs organizuojant darbą ir vykdant projektus. Europos Komisijos vykdomoji agentūra INEA pritarė abiem konkursui teiktiems „Oro navigacijos“ projektams ir jiems įgyvendinti skyrė beveik 8 mln. eurų.

Pagal vieną šių projektų įdiegta naujoviška skrydžių valdymo sistema, kuri leis sėkmingai vykdyti Baltijos funkcinio oro erdvės bloko (FAB) programą. Baltijos FAB jungia Lietuvą ir Lenkiją oro navigacijos paslaugų teikimo srityje.

„Užbaigta Baltijos funkcinio oro erdvės bloko diegimo programa, todėl šiandien galima teigti, kad oro navigacijos paslaugas Lietuva ir Lenkija teikia bendrai“, – aiškino valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius.

Tai padeda mažinti orlaivių užlaikymų Lenkijos oro erdvėje skaičių, o Lietuvai leidžia diegti laisvų maršrutų oro erdvės principą. Tai reiškia, kad pilotai nuo įskridimo į Lietuvos oro erdvę iki išskridimo iš jos taško skrenda trumpiausiu maršrutu.

Praėjusiais metais, kaip ir ankstesniais, Lietuvoje dėl priežasčių, susijusių su skrydžių valdymu, nebuvo užlaikyta nė vieno orlaivio.

Pasak A.Rasčiaus, svarbus ir kitas projektas, kurio tikslas – tobulinti šiuo metu Vilniaus oro uoste naudojamą eismo stebėjimo ir kontrolės sistemą.

Dažniausiai Lietuvos oro erdve besinaudojančios bendrovės 2016 m. (proc.)   1. „Finnair“ (Suomija) 10,16

2. „Air Baltic“ (Latvija) 8,28

3.“Aeroflot“ (Rusija) 7,69

4. „Lufthansa“ (Vokietija) 7,43

5. „Ryanair“ (Airija) 5,05   Šaltinis: VĮ „Oro navigacija“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.