Trinktelėjo Vilniaus oro uostui: rekonstrukcija žlugdys turizmą

40 proc. mažiau keleivių būsimą vasarą, išaugsiančios skrydžių bilietų kainos ir smūgis Lietuvos turizmui. Šitaip artimą ateitį regi Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė. Ir dėl to kalta Vilniaus oro uosto kilimo ir leidimosi tako rekonstrukcija, kuri galėjo būti vykdoma taip, kad nesutrukdytų keleivių srautams. O Lietuvos oro uostų atstovas tikina, kad naktimis vykdyti kilimo ir leidimo rekonstrukciją nebūtų įmanoma. Ir tam yra dvi priežastys.

Azijiečiai atskrenda į Hesinkį, pervažiuoja Šiaurės Europos šalis ir iš Lietuvos išskrenda.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Azijiečiai atskrenda į Hesinkį, pervažiuoja Šiaurės Europos šalis ir iš Lietuvos išskrenda.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Jan 19, 2017, 12:00 PM, atnaujinta Apr 11, 2017, 10:14 PM

Ž.Gavelienė tikra, kad viskas galėjo būti kitaip. Tarkim, oro uostas remontuojamas naktimis, o dienomis skrydžiai vyktų. Šitaip, pasak turizmo atstovės, daroma kitų šalių oro uostuose. Tačiau šio pasiūlymo Vilniuje buvo atsisakyta, nes esą tai brangu.

Skelbiama, kad Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai bus pradėti šių metų liepos 14 d., o jau rugpjūčio 18 d. takas vėl turės priimti lėktuvus.

Ž.Gavelienė išsakė nuogąstavimą, kad tako rekonstrukcija gali užtrukti ir ilgiau nei 35 dienas, o nežinia gali atbaidyti keleivius nuo kelionių. Pasak turizmo specialistės, užsienio kelionių organizatoriai programas planuoja visai vasarai, o keisti jas, išmetant daugiau nei mėnesį, yra gana sudėtinga.

Kaip sakė NTVA ir kelionių agentūros „Estravel“ vadovė Ž.Gavelienė, stinga dialogo, juk oro uoste ne tik skrydžiai, bet ir bankai, maitinimo, prekybos, automobilių nuomos įmonės, pervežimo kompanijos, valiutos keityklos. Be to, Ž.Gavelienė nerimavo dėl keleivių pervežimo, juk greitkelis tarp Vilniaus ir Kauno apkrautas.

Pasak jos, Kauno oro uostas nesulauks visų tų keleivių, kurie skristų į Vilnių. Tad smūgį teks atlaikyti ir sostinės viešbučiams. Be to, Ž.Gavelienė mano, kad laikinai Kauno oro uostas galėtų būti pervadintas Vilniaus oro uostu, mat taip būtų aiškiau turistams.

Turizmo atstovė mano, kad šiemet dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir leidimosi tako pertvarkos kentės ir konferencijų turizmas, ir pažintinis turizmas. Ž.Gavelienė sakė, kad bus didelis džiaugsmas, jei pavyks išlaikyti 2016 metų lygį nesitikint augimo.

Naktiniai darbai – neįmanomi

„Oro uostai gali būti rekonstruojami keliais būdais. Vienas iš jų – naktimis. Mes šį variantą svarstėme ir jo atsisakėme“, – sakė Lietuvos oro uostų tinklo vadovas Donatas Voveris.

Jis aiškino, kad Vilniaus oro uosto kilimo ir leidimosi takas yra trumpas, palyginti su kitų oro uostų.

„Jis siekia 2,5 kilometro. Tarkim, Kauno oro uosto takas yra apie 3 kilometrus. Standartinis takas siekia 3-3,5 kilometro. Kadangi Vilniuje takas trumpas, dingsta galimybė jį pertvarkyti naktį. Tai viena priežastis.

Antroji – bus atliekamas kapitalinis remontas, o ne tiesiog remontas. Tai reiškia, kad bus ardoma tako danga, kasama po ja, keičiami signaliniai žiburiai. Tokios apimties darbų neįmanoma atlikti naktį. Juolab naktį oro uostas tik labai trumpą laiką nepriima orlaivių“, – kalbėjo D.Voveris.

LOU atstovas sakė, kad jei teoriškai būtų įmanoma rinktis rekonstrukciją naktimis, ji būtų brangesnė.

„Bet tai neįmanoma“, – pabrėžė D.Voveris.

Kaimynai nesnaudžia

Ž.Gavelienė atkreipė dėmesį, kad greta esanti Ryga ir Talinas nesnaudžia. Tačiau gera žinia, kad latvių „airBaltic“, pasiūlydama skrydį iš Vilniaus į Paryžių ir bendradarbiaudama su KLM ir „AirFrance“, priartina Centrinę ir Pietų Ameriką, Karibus, Afriką, Artimuosius Rytus.

Pasak Ž.Gavelienės itin pasistiebė Talinas: „Nordica“ susitarimas su LOT – auga Talino oro uosto patrauklumas, tad sunkiau konkuruoti“.

Sujudo ir „Finnair“ – vasarą, per Vilniaus oro uosto pertvarkas, ši aviakompanija perkels į Kauną ir skraidins keturis kartus per dieną.

Mat azijiečiai atskrenda į Helsinkį, pervažiuoja Šiaurės Europos šalis ir iš Lietuvos išskrenda.

„Itin džiugu, kad Vakarų Lietuva tapo pasiekiamesnė oru. Paskelbti nauji skrydžiai iš Palangos. Be to, tradiciniai vežėjai iš Lietuvos didino skrydžių dažnį. O žemų sąnaudų įmonės palyginti nereikšmingai didino savo veiklos mastą Lietuvoje“, – sakė Ž.Gavelienė.

Nori atnaujinti skrydžius į Šarm aš Šeichą

Keliaujančiųjų skaičius Lietuvoje pernai augo apie 10 proc., nepaisant to, kad mažėja populiacija ir pilna nerimą keliančių žinių. Ž.Gavelienė pabrėžė, kad susidomėjimas tiek Turkija, tiek Egiptu, neslūgsta, tad svarstoma, kad reikėtų atnaujinti skrydžius į Šarm aš Šeichą. Tam reikia, kad Užsienio reikalų ministerija pakeistų savo rekomendacijas dėl kelionių į šį regioną.

Kaip sakė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Ž.Gavelienė, kuri vadovauja ir „Estravel“ kelionių agentūrai, į Turkiją pernai žmonės keliavo net lapkritį, kai palankiausias sezonas ten traukėsi į šalį.

Idėjos, kur keliauti šiemet

Kur keliauti šiemet? Tiems, kas dar nesuplanavo atostogų, Ž.Gavelienė siūlo kelias idėjas 2017 metams. Tai kruizai: ne tik Viduržemio jūra, bet ir prie Jungtinių Arabų Emiratų, po Karibus ar Ramųjį vandenyną. Kitas variantas – galima pasinaudoti „Fly&Drive“ paslauga ir aplankyti Portugaliją, Islandiją, Šveicariją.

Dar viena idėja – kelios šalys ar valstijos vienos kelionės metu už standartinę bilieto kainą (JAE, Azija, JAV).

Gera žinia keliautojams, kad kai kurios šalys paprastina vizų režimą. Tarkim, Pietų Afrika, Baltarusija, Kazachstanas, laikinai Tailandas, Jungtinių Arabų Emyratai.

Pasak Ž.Gavelienės, vizų gavimo tvarkos paprastinimas lėmė tai, kad pernai žiemą Dubajus ir Abu Dabis tapo antrąja pagal populiarumą lietuvių kelione.

„Tikiuosi, kad ir lietuviai taip pasielgs šitaip – paprastins režimą. Lietuvai tai būtų labai naudinga“, – sakė Ž.Gavelienė.

Per metus – viena ilga kelionė

Ž.Gavelienė mano, kad pasikeitė lietuvių įpročiai.

Bent viena ilgesnė kelionė per metus – vis dažniau lietuviai išnuomoja butą Lietuvoje ir leidžiasi į ilgą kelionę, tarkim, pusmečiui ar ilgiau, šitaip šalies pažinimą derinant su darbu nuotoliniu būdu. Ž.Gavelienė pasidžiaugė, kad keliauja senjorai ir vis daugiau, o gyvenantieji pavieniui nebijo keliauti savarankiškai. Taip pat keliaujama ne tik su šeima, bet ir draugų grupėmis, mat taip mažesnės išlaidos.

O kelionės tampa vis populiaresne dovana.

Vis dar auga lietuvių, keliaujančių į Aziją, skaičius.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.