JAV federalinė prekybos komisija apkaltino bendrovę tuo, kad ši apgaudinėjo vairuotojus dėl žadamo atlyginimo, dėl to pastarieji patyrė nuostolių.
„Uber“ sutiko drauge su JAV institucijomis nuspręsti, kaip geriau išmokėti kompensacijas vairuotojams. Vis dėlto pati bendrovė neigia apgaudinėjusi, bet žada pagerinti darbo su vairuotojais politiką.
Pagal susitarimą su Prekybos komisija nenumatyta, kad bendrovė privalėtų pripažinti kaltę.
Pretenzijos „Uber“ bendrovei susijusios su reklama, kurią ji platino nuo 2015 m. sausio iki kovo skelbimų tinklalapyje „Craiglist“. Šioje reklamoje bendrovė mėgino pritraukti vairuotojus žadamu atlyginimu.
Pavyzdžiui, Bostone „Uber“ siūlė vairuotojams 25 dolerius per valandą. Tačiau, Federalinės prekybos komisijos nuomone, iš tikrųjų tokį atlyginimą gavo mažiau nei 10 proc. miesto vairuotojų.
Dar viename bendrovės reklaminiame skelbime skelbta, kad „galimos metinės „UberX“ vairuotojo pajamos Niujorke gali viršyti 90 tūkst. dolerių, o San Franciske – 74 tūkst. dolerių“.
Tačiau, Prekybos komisijos teigimu, iš tikrųjų vairuotojų, išdirbusių 40-ies valandų darbo savaitę, pajamos buvo daug mažesnės: 29 tūkst. dolerių per metus Niujorke ir apie 21 tūkst. dolerių San Franciske.
Įvairūs ekspertai taip pat kritikuoja „Uber“ politiką vairuotojų atžvilgiu. Pavyzdžiui, nepriklausomų vairuotojų profsąjunga teigia, kad tokios bendrovės kaip „Uber“ perkelia išlaidų bei rizikų naštą vairuotojams ir mokesčių mokėtojams, nes neužtikrina darbuotojams medicininio draudimo ir apmokamų nedarbingumo dėl ligos atostogų. Vairuotojui tenka pačiam apmokėti sąskaitas už automobilį, kurą, remontą, draudimą bei kitas išlaidas.
