Nuomonę, kad absolventai turėtų atidirbti už valstybės suteiktą išsilavinimą, išsakė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
„Šiandien poreikį jaučiame ne tik gydytojų, bet ir architektų, statybininkų, ekonomistų, inžinierių, meno darbuotojų, galų gale ir mokytojų, apie ką garsiai kalbame, – iš tikro žmonės, kurie baigė mokslus už valstybės lėšas, galėtų būti siunčiami trejiems metams atidirbti, neuždraudžiant jiems grąžinti valstybei pinigus ir keliauti, kur nori“, – svarstė meras.
Tokį pasiūlymą atrėmė LSS vadovas P.Baltokas.
Jis savo poziciją ir patarimus, kaip pritraukti jaunų specialistų į regionus, išsakė šitaip: „Apie privalomus paskyrimus ar atidirbimus negali būti net kalbos dėl šių priežasčių. Pirma, neįsivaizduoju, kaip tai galėtų suveikti globaliame pasaulyje. Antra, specialistams, jauniems žmonėms ir bet kuriam kitam darbuotojui reikia pasiūlyti tokias sąlygas, kad jis pats norėtų pasirinkti dirbti toje vietoje“.
B.Baltokas pabrėžė suprantantis savivaldybių susirūpinimą ir šiokią tokią patinę (šachmatų terminas, reiškiantis, jog nebėra galimų ėjimų) situaciją, kurią jie ir bando išspręsti tokiais kraštutiniais siūlymais.
„Tačiau, neaptariant papildomo finansavimo ir biudžeto sudarymo klausimų, yra keletas variantų, kurie galėtų padėti regionams atrasti specialistus lengviau.
Pirma, valstybės tarnybos įstatymas numato, kad į A lygio kategoriją pretenduoti galima tik įgijus universitetinį išsilavinimą. Nors tiek kolegija, tiek universitetas suteikia 6-to lygmens diplomą. Susidaro absurdiška situacija, kai Alytaus, Marijampolės ar Utenos kolegijas baigę studentai negali net pretenduoti į konkursus savivaldybėse, kad ir žemiausiai A lygio kategorijai, nes kažkas prieš daugelį metų pamiršo pataisyti įstatymą. Kaip tuomet kolegija visiškai gali tenkinti regiono poreikius?
Antra, išnaudoti praktikas dėl papildomos finansinės naštos, tenkančios studentui, norinčiam atlikti praktiką ne mieste, kuriame jis užaugo ir ne ten kur studijuoja. Dažnas studentas renkasi grįžti į regioną. Tai galėtų išnaudoti regionai siūlydami „naujos kartos“ praktikas, kviesdami studentų grupes dirbti su aiškiais projektais.
Ne kabinete atsakinėti į gautas užklausas ar archyvuoti medžiagą, bet kelių disciplinų studentai galėtų kurti ir dirbti su realiomis užduotimis regionuose, savivaldybėse, versle“, – kalbėjo P.Baltokas.
Anot jo, mažesni miesteliai galėtų būti lankstesni, greitesni, kūrybiškesni ir paprastesni.
„Šias stipriąsias puses ir palinkėčiau panaudoti ateities sėkmei, o ne tikėtis, kad kas kelerius metus centriukas užveš naujų studentų, ką tik baigusių studijas“, – apibendrino LSS prezidentas.
