Vakar po susitikimo su ministru prekybininkai skirstėsi gūžčiodami pečiais ir nelabai supratę, kam reikėjo jiems išvis ką nors kalbėti ir įrodinėti.
Juolab kad A.Veryga iš anksto įspėjo, jog susitarti nebus lengva. „Mūsų niekas net neklausė, ar reikia tam tikrų priemonių, ar nereikia. Tik pranešta, kad jos bus.
Kitaip tariant, juk vis tiek pakarsime, tik suteikiame galimybę pasirinkti virvę“, – piktinosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Modelis – unikalus
Ministras kartojo ne kartą skelbtus teiginius, kad būtina mažinti alkoholio prieinamumą. Kitaip tariant, kurti specializuotas svaigalų parduotuves, nors smulkieji prekybininkai aiškino, kad tokiu atveju licencijų negavusios provincijos parduotuvės paprasčiausiai bus uždarytos, o darbuotojai keliaus į Darbo biržą.
Prekybininkus ypač piktino tai, kad tokia idėja pristatoma kaip švediškas modelis.
„Šie planai su Švedija neturi nieko bendra, nes ten yra valstybės monopolis.
O pas mus ketinama konkurenciją lyg ir palikti, tačiau įvesti normas, kvotas.
Nieko panašaus nėra visame pasaulyje. Šitoks reguliavimas būtų tikrai unikalus“, – tvirtino L.Vilimas.
Kiek bus parduotuvių?
Jei būtų įgyvendinta Sveikatos apsaugos ministerijos siūloma specializuotų parduotuvių koncepcija, anot prekybininkų, įsigaliotų džiunglių įstatymai. Mat smulkesniems rinkos dalyviams įsisprausti taptų nebeįmanoma.
Tiesa, kol kas neaišku, nei kiek, nei kur tokios parduotuvės turėtų būti steigiamos.
„Vienas pasiūlymų – viena licencija šimtui tūkstančių gyventojų.
Labai gražu, nes Vilniuje turėsime penkias, Kaune – 2–3 parduotuves, kitur – po vieną ar išvis nė vienos“, – stebėjosi prekybininkų asociacijos vadovas.
Apskaičiuoti nesivargino
Vis dėlto verslininkams labiausiai kliuvo tai, kad tokias idėjas ketinama įgyvendinti be jokios poveikio verslui analizės.
Tiesa, Ūkio ministerija šiuo metu rengia išvadą Vyriausybei ir joje greičiausiai bus rekomenduojama atlikti tokius tyrimus. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija priešinasi tam ir siekia atitinkamus įstatymus Seime priimti kuo skubiau.
„Vyriausybės tikslas mažinti girtavimą – geras ir neginčytinas. O dėl priemonių galima ir reikia tartis. Tik susidarė įspūdis, kad dar nelabai žinoma, kaip tai padaryti“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak jo, pačių verslo asociacijų skaičiavimai rodo, kad įgyvendinus šiuo metu Seimui pateiktus projektus užsidarys nemažai parduotuvių, žmonės neteks darbo, o valstybės mokesčių netektys sieks nuo 30 iki 50 mln. eurų per metus.
„Gal dėl to ir sumažės girtavimas. Tačiau kiek? Skaičių, deja, taip ir neišgirdome, tiktai bendrą siekį“, – neslėpė V.Sutkus.
Seime – jau du įstatymų paketai
Agentūros BNS duomenimis, parlamentui yra pateikti du įstatymų paketai, numatantys specializuotų alkoholio parduotuvių steigimą, amžiaus, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, vėlinimą ir laiko, kada draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus, ankstinimą.
Vieną projektų paketą parengė daugiau kaip 20 buvusios kadencijos Seimo narių konservatorių, kitą – daugiau kaip 50 tūkst. Lietuvos piliečių. Jų pasiūlymai daugeliu atvejų sutampa arba yra panašūs.
Pagal projektus siūloma steigti specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves, kurios turėtų būti visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekyba.
Vienas projektas leistų parduotuvėse išlaikyti alkoholio skyrių, tačiau jame būtų galima parduoti tik silpnuosius gėrimus, kitas išvis nenumato tokios galimybės.
Siūloma drausti alkoholiu prekiauti nuo 20 val. iki 10 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, o nuo 15 val. iki 10 val. – sekmadieniais mažmeninės prekybos vietose. Dabar draudimas galioja nuo 22 val. iki 8 val. visomis dienomis.
Taip pat norima pavėlinti amžių, nuo kada būtų galima legaliai vartoti svaigalus. Dabar nustatytą 18 metų amžiaus cenzą siūloma keisti į 20 metų.
Be to, norima pardavėjus įpareigoti užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves.
Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti vietas ar teritorijas, kur būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Projektuose numatytas ir alkoholio reklamos draudimas.
