Toks planuojamas statinys įplieskė tikrą karą tarp miesto gyventojų ir tam tikras esmines laidojimo namų pertvarkas planuojančios įmonės „Aterna“. Į šį karą jau įsitraukė ir kai kurie politikai, tarp jų ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Naujiena šokiravo
„Tokia žinia mums, gyventojams, buvo šokas. Juk tai gyvenamųjų namų rajonas. Nejaugi galima tokia krematoriumo statyba miesto ribose ir vos ne miesto centre?“ – apie planuojamą krematoriumo atsiradimą Paupių gyvenamųjų namų kvartale, Klaipėdoje, sakė ten gyvenantis Mindaugas Mintautas.
Pasak jo, netoliese, maždaug 70–120 metrų nuo planuojamo krematoriumo, stovi gyvenamieji namai.
„Keturi daugiabučiai netoliese, o tokiems objektams yra numatyta sanitarinė 200 metrų zona. Į šią zoną taip pat patenka Danės upė ir rengiami detalieji Danės upės rekreacijos zonos planai, yra nutiesti dviračių takai. Juk ten planuojama atidaryti „Bachmano“ uostą, prieplauką, ten plaukios poilsiniai, pramoginiai laivai“, – priežastis, kodėl krematoriumas neturėtų ten atsirasti, vardijo gyventojas.
Kaip jis teigė, planuojama, kad per metus ten bus sudeginama apie 8 tūkst. palaikų.
„Planuoja, kad iš pusės Lietuvos visi veš žmones į Klaipėdos centrą. Joniškės gatvė ir taip yra judri. Mes manome, kad krematoriumui tokia vieta Klaipėdos mieste yra netinkama“, – piktinosi M.Mintautas.
„Mes, gyventojai, nenorime, kad tai mus neigiamai veiktų emociniu atžvilgiu. Mes suprantame, kad krematoriumas Klaipėdai reikalingas, tiesiog tai ne ta vieta, kur jis turėtų būti“, – antrino dar viena Paupių rajono gyventoja Rasa Arcišauskienė.
Nepatenkintas tokiu planuojamu statiniu Paupių rajone ir Klaipėdos miesto meras V.Grubliauskas. Anot jo, šioje situacijoje klausimų daugiau nei atsakymų.
„Iš tiesų ir klaipėdiečiams, ir Klaipėdos regione gyvenantiems žmonėms tokios paslaugos tikrai reikia. Tik klausimas, kurioje vietoje tokia veikla būtų vykdoma. Šių dviejų dalykų suderinimas yra labai svarbus. Jei kalbame apie tą vietą, kuri yra numatoma dabar, aš turiu daugiau klausimų nei atsakymų“, – sakė V.Grubliauskas.
Neaiškumų – ne vienas
Kaip teigė planuojamo krematoriumo atsiradimu nepatenkinti klaipėdiečiai, daug neaiškumų kyla ir dėl Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) darbo ir tam tikrų priimtų sprendimų.
„Įdomu, kodėl „Aterna“ išvengė poveikio aplinkai vertinimo? Juk aplink gyvenamieji namai – jie tikrai tokio dalyko šiai įmonei neleistų ir nepatvirtintų, neduotų jokių leidimų. O dabar tikrinimo metu buvo atsižvelgta tik į palaikų deginimą ir dujų išmetimą, į įrangą, tik ne į žmones, kurie gyvena šalia?“ – klausė netoliese gyvenanti Regina Baguckienė.
Panašus klausimas dėl aplinkos apsaugos vertinimo iškilo ir V.Grubliauskui: „Iš pradžių matėme jų turimus leidimus, kuriuose patvirtintas detalusis planas 2011 metais, jų gautas AAA vertinimas dėl įrangos ir kad nereikia daryti poveikio aplinkai įvertinimo, nes pakanka atrankos įvertinimo, jie kaip ir atrodė įtikinamai ir iš pirmo žvilgsnio nekėlė jokių įtarimų.
Tačiau paaiškėjo, kad yra tam tikrų neatitikimų. Visų pirma atrankos išvadose, kuriose buvo kalbama apie atstumus nuo gyvenamųjų namų, buvo kalbama, kad į sanitarinę 200 metrų apsaugos zoną niekas nepatenka, bet pradėjus žiūrėti įdėmiau paaiškėjo, kad artimiausias namas yra vos 75 metrai nuo krematoriumo“, – sakė Klaipėdos meras.
Statytojai nesutinka
„Aternos“ valdybos pirmininkas Vitas Griūnas teigė, kad jų įmonė AAA pateikė projektuotojų informaciją, kurioje buvo nurodoma planuojama naudoti valymo įranga, kuri atitiko visus keliamus reikalavimus.
„Pas mus reikalavimai labai griežti ir jie mūsų investicijas padidina dvigubai. AAA turėjo klausimų, tačiau kadangi viskas atitiko reikalavimus, buvo priimtas sprendimas, kad papildomo poveikio aplinkai vertinimo daryti nereikia. Juk ta teritorija faktiškai nesiriboja su jokiais gyvenamaisiais namais“, – tikino V.Griūnas.
Įtarimai dėl žemės sklypo paskirties
Pasak M.Mintauto, klaipėdiečiai surado ir dar vieną spragą, kuri kelia nemažai klausimų.
„Pažvelkite į bendrąjį miesto planą. „Aternos“ valdomas sklypas yra nurodytas kaip bendrosios paskirties, galimos kapinės, laidojimo namai. O 2011 metais, kai laidojimo namai rengėsi pastatyti kolumbariumams sienas, kažkokiu būdu ta sklypo paskirtis pasikeitė.
Miesto bendrajame plane to nematyti, tačiau sklypo paskirtis buvo pakeista ir nuo tada šioje žemėje jau galima statyti net krematoriumus. Aš nežinau, kaip jie tai padarė, tačiau panašu, kad to nežino ir Klaipėdos valdžios atstovai. Jie kalba viena, o daro kita“, – apie tai, kad viskas gali būti bandoma įgyvendinti neskaidriai, kalbėjo M.Mintautas.
Kad krematoriumo statybos nėra patvirtintos miesto bendrajame plane, pavirtino ir miesto meras.
„Klaipėdos miesto bendrajame plane tokios krematoriumo paslaugas teikiančio įstaigos kaip ir nėra numatyta. O detaliajame plane, kuris buvo patvirtintas 2011 metais, sklypo paskirtis yra K2, kuris kaip ir numato laidojimą, kolumbariumų statybą ir vienoje iš eilučių numatoma ir krematoriumo statyba, tačiau tai turėtų atitikti visus reikalavimus“, – sakė V.Grubliauskas.
Nemato nieko blogo
Būsimo krematoriumo statytojas V.Griūnas teigė tokiuose užmojuose įrengti krematoriumą nematantis nieko blogo ir tikino, kad viskas daroma skaidriai ir teisėtu būdu, todėl sutiko paaiškinti ir taip visiems įdomų klausimą, susijusį su žemės sklypo paskirtimi.
„Kai „Aternos“ laidojimo namai 2005-aisiais buvo privatizuoti, savininkai išsipirko ir žemę, ir žemės paskirtis buvo K2. Pagal tai 2005 m. kovo mėnesį yra parengtas ir aplinkos ministro įsakymas „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“.
2010 metais, kai buvo darytas detalusis planas, sklypo paskirtis keičiama nebuvo. Paskirtis ir buvo palikta K2, tai reiškia, kad ten galima statyti krematoriumą, bet, pasirodo, Klaipėdos miesto savivaldybė kažkodėl – neaišku dėl kieno kaltės – tą teritoriją yra pažymėjusi kaip kapinių, o tai, kad „Aternos“ žemės sklypas turi kitą kategoriją, yra komercinės paskirties, nėra pažymėta“, – sakė V.Griūnas.
Pasak jo, tai, kad kai kurie dokumentai nesutampa su bendruoju Klaipėdos miesto planu, yra tik valdininkų aplaidumas.
„Manau, kad tai yra valdininkų aplaidumas ir klaida. Jokių žemės sklypo paskirčių nei „Aterna“, nei kas nors kitas nekeitė. Jis kaip buvo nuo tų laikų, taip ir egzistuoja.
O jei yra K2 sklypas ir yra aplinkos ministro įsakymas, manau, kad toks dokumentas yra „aukštesnis“ nei Klaipėdos savivaldybės miesto bendrasis planas. Teisiškai mes toje vietoje statyti krematoriumą tikrai galime“, – situaciją aiškino V.Griūnas.
Turės būti atsakyta į visus klausimus
Paklaustas apie visus šiuos neatitikimus, kurie, V.Griūno teigimu, susiję su Klaipėdos miesto savivaldybe, V.Grubliauskas turėjo savo atsakymą.
„Jei kalbame, kad kažkas kažko neįtraukė į planą, ir jei paslaugos teikėjams atrodo, kad savivaldybė kažko nepadarė, jie ją gali skųsti teisme. Bet lygiai taip pat aš galiu pasakyti, kad savivaldybė ne emociškai – patinka ar nepatinka – priima sprendimą, būti ar nebūti, leisti ar ne, statyti kažką, tačiau ji vertina objektyvius parametrus, o ne pažvelgusi į dangų ar iš akies.
Manau, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūra atsakys į visus klausimus: ar gali tokioje vietoje šis objektas būti, ar atitinka sanitarinės apsaugos zonoje keliamus reikalavimus. Tai turi būti realus realios situacijos įvertinimas“, – apie savivaldybei mestus kaltinimus kalbėjo V.Grubliauskas.
Gyvenamųjų namų aplink nėra?
Paklaustas, kodėl nepaisoma 200 metrų sanitarinės zonos, kurioje remiantis įstatymais neturėtų būti jokių gyvenamųjų namų, V.Griūnas teigė, kad įstatymuose taip nepasakyta.
„Kodėl negalima? Nėra pasakyta, kad negalima. Jei mes užtikrinsime, kad išmetamųjų dujų tose 200 metrų ribose nebus, o jos bus tik sklypo ribose, tai viskas bus gerai“, – sakė V.Griūnas.
Įdomu ir tai, kad vyras tikino, kad aplink beveik nėra gyvenamųjų namų, todėl jis nesuprantąs, kodėl tokio krematoriumo įrengimas Paupių rajono gyventojams galėtų būti toks aktualus.
„Kodėl jiems turėtų būti psichologiškai sunku gyventi šalia krematoriumo? Yra vienas namas, kuris patenka į 160 metrų atstumą. Daugiau ten namų nėra, yra kapinės ir kolektyviniai sodai. Viskas“, – sakė V.Griūnas.
Namas – ne vienas
V.Grubliausko teigimu, namų, esančių arčiau nei 200 metrų atstumu nuo planuojamo statyti krematoriumo, Paupių rajone yra ne vienas.
„Pirmasis namas yra už 75, kitas – už 100, dar kitas – už 120 metrų. Ir tai liudija, kad kažkas neteisingai pateikė duomenis arba jų sąmoningai nematė. Tokiu atveju poveikio aplinkai vertinimas, mano nuomone, tampa neišvengiamas.
Įsijungti jau turėjo ne tik poveikio aplinkai atranka, bet ir pats poveikio vertinimas. Ir būtent čia ta sanitarinė apsaugos zona – 200 metrų nuo gyvenamųjų namų. Tai liudija, kad šioje vietoje, sąmoningai ar ne, pateikti duomenys neatitinka tikrovės“, – sakė Klaipėdos meras.
Žada kreiptis į teismą
Miesto vadovas pasakojo, kad jau yra išsiųstas prašymas Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūrai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Raginama grįžti prie krematoriumo klausimo, svarstyti jį iš naujo, taip pat skirti poveikio aplinkai vertinimą. Jei toks prašymas nebus išgirstas, meras svarstys galimybę kreiptis į teismą.
V.Griūnas taip pat teigė kovosiantis, kad krematoriumo įrengimui nebūtų trukdoma.
„Mes esame teisūs ir jei mums bus trukdoma, žlugdomas projektas, mes taip pat kreipsimės į teismą. Mes pasiruošę investuoti didelius pinigus į įrenginius, kad jie atitiktų visus aplinkosaugos reikalavimus, todėl jei matome, kad kažkas yra suinteresuotas mus sužlugdyti, teismas turės priimti galutinį sprendimą“, – teigė V.Griūnas.
Pasak jo, per pirmuosius metus krematoriume planuojama sudeginti apie 400–500 palaikų, o po 10 metų šis skaičius galėtų išaugti ir iki 2 tūkstančių per metus.
Tai ne nekaltas reikalas
Kėdainių krematoriumo direktoriaus Vytenio Labanausko nuomone, statyti tokį statinį taip arti gyvenamųjų namų yra neprotinga.
„Manau, kad statyti krematoriumą taip arti gyvenamųjų namų yra neprotinga. Yra nustatyta sanitarinė apsaugos zona. Yra reglamentas – 200 metrų. Taigi nesvarbu, kaip ten viskas bus padaryta, atstumas vis tiek akivaizdžiai per mažas – net triskart mažesnis nei norma“, – apie situaciją kalbėjo V.Labanauskas.
Anot jo, dar vienas dalykas, kuris gąsdina, – galimų krematoriumo avarijų, gedimų pasekmės.
„Bet kokia įranga vis tiek gali sugesti arba gali įvykti kitoks nenumatytas dalykas. Tokia rizika yra visada.
Turi būti naudojama speciali technologija, kuri užtikrintų taršos mažinimą, bet viskas priklauso nuo to, kaip ji bus padaryta. Turi būti užtikrinta, kad tarša, kuri yra galima išmetimo atveju, būtų tokia, kuri neturėtų jokios įtakos arti gyvenantiems žmonėms.
Tačiau šiuo atveju to padaryti neįmanoma, nes kritiniu atveju tas išmetimas tikrai būtų, ir tada jis, priklausomai nuo vėjo, pasklistų tam tikru atstumu. Tai yra dulkės, kurios išeina, pelenai. Bet kokiu atveju, jei įvyks koks nors įvykis, sistema yra tokia: tam, kad nesudegtų filtrai, visi junginiai, dulkės ir kitkas keliauja tiesiai per kaminą. Tai cheminės medžiagos, kurios gali būti nuodingos žmonėms. Nėra taip, kad čia nekaltas reikalas“, – apie galimą pavojų žmonių sveikatai sakė V.Labanauskas.
