„Patvirtinus taisykles, realiai pradeda galioti lankstesnės migracijos taisyklės aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms – nebereikalaujama nustatyto kapitalo dydžio ar privalomo įdarbintų darbuotojų skaičiaus. Iki šiol galioję palyginti griežti reikalavimai neskatindavo užsienio talentų savo inovatyviam verslui rinktis Lietuvą. Dabar situacija keičiasi iš esmės. Prie inovacijų kūrimo mūsų šalyje norintys prisidėti startuoliai savo veiklą galės pradėti kur kas lengviau“, – sako ūkio ministras M. Sinkevičius.
Pagal ministro patvirtintą tvarką įgaliotoji institucija VšĮ „Versli Lietuva“ spręs, ar užsieniečio veikla yra tinkama startuolio vizai gauti. Sprendimas bus priimamas įvertinus numatomos steigti įmonės veiklą, užsieniečio kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą bei atsižvelgus į komisijos, kurią sudarys Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, verslo konsultacijų bendruomenės „Startup Lithuania“ bei rizikos kapitalo fondų ir verslo akceleratorių atstovai, išvadas. Šią tvarką Ūkio ministerija parengė kartu su programos „Kurk Lietuvai“ ir „Versli Lietuva“ specialistais.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai nustato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje startuoliams bus išduodamas metams ir suteikiama galimybė jį pratęsti dar metams. Po dvejų metų užsienietis galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kaip įmonės vadovas ar akcininkas teisėtos veiklos pagrindu. Startuolio veiklos vertinimas truks iki 30 dienų, o startuolio vizą Migracijos departamentas išduos per 2 mėnesius bendrąja tvarka arba mėnesį skubos tvarka.
Nustačiusi teisę įgyti startuolių vizą, Lietuva prisijungė prie šią iniciatyvą jau įteisinusių valstybių: Olandijos, Danijos, Prancūzijos ir Izraelio.
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2016 metų gruodžio viduryje Lietuvoje buvo įregistruota apie 316 startuolių.
