Duona Lietuvoje – viena tų prekių, kurios kainą sunkiausia supaisyti. Rūšių yra kuo įvairiausių, kepėjų taip pat gausu. Tad kainų pokyčius lengviau pastebėti nebent perkant tą patį gaminį.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per metus, lyginant šių metų sausio pabaigos ir 2016-ųjų sausio kainas, paprastos, be jokių priedų juodos duonos kilogramas pabrango nuo 1,72 euro iki 1,77 euro – maždaug 3 proc.
„Lietuvos ryto“ kainų stebėsena liudija ir tai, jog ta pati duona 2011-ųjų sausį kainavo 1,66 euro (5,7 lito) – dar šiek tiek pigiau.
Žaliavos pabrango
Miltai yra pagrindinė žaliava, jų kaina daro nemenką įtaką duonos savikainai. Tačiau, anot kepėjų, daugiausia nerimo jiems kelia smarkiai pakilusios paslaugų ir remonto kainos.
Pasak Daujėnuose esančios duonos kepyklos „Saimeta“ įkūrėjos ir vadovės Vitalijos Stankevičienės, prastas pernykštis grūdų derlius didelės įtakos nei ruginių, nei kvietinių miltų kainai nepadarė. Tačiau buvo kitų veiksnių, kurie smarkokai padidino duonos savikainą.
„Rudenį, kai miltai buvo malami iš naujo derliaus rugių, jų kokybė buvo šiek tiek prastesnė nei įprasta. Duona suzmegdavo.
Bet pastaruoju metu dėl to sukti galvos nebereikia – viskas susitvarkė. Nors ruginių miltų kaina šiek tiek svyruoja, ji kelia mažiausiai nerimo.
Apskritai didžiausią įtaką duonos ir saldžiųjų kepinių savikainai pernai darė cukrus – jis smarkiai pabrango. Kaip ir sviestas, kurio reikia ir sausainiams, ir sviestiniams šakočiams. Mat vis mažiau naudojame augalinių riebalų“, – pasakojo V.Stankevičienė.
Jos teigimu, anksčiau „Saimeta“ ruginius miltus pirkdavo iš malūno Kėdainių rajone, bet pastaruoju metu ir ruginius, ir kvietinius miltus tiekia bendrovė „Malsena plius“.
Ekologiškos jau nebekepa
Kepykloje neseniai būta ir esminių pokyčių – atsisakyta ekologiškų kepinių.
„Nusivyliau ir nebekepu ekologiškos duonos. Atidirbau sąžiningai 20 metų, bet nesulaukiau jokios paramos, o vargo ir tvarkant apskaitą, ir rūpinantis žaliava buvo begalė.
Pirkėjai žino, kad viską ir dabar darome taip pat, – kepame duoną pagal tą pačią technologiją, tik nei sąskaitose, nei etiketėse nebeliko „Eko“ ženklo“, – sakė „Saimetos“ vadovė.
„Saimeta“ senokai išaugo mažos įmonės marškinėlius – jos kepamos duonos yra ir „Rimi“ parduotuvėse, ją platina ir ūkininkų krautuvėlės „Vikis“ bei ūkininkų turgeliai „Lietuviško ūkio kokybė“. „Maximos“ tinklą ši duona pasiekia su prekės ženklu „Linkėjimai iš kaimo“.
„Geras mūsų partneris ir restoranų tinklas „Forto dvaras“.
Jam kepame ruginės duonos kubiliukus sriubai, juos išskobiame“, – užsakovų gausa džiaugėsi V.Stankevičienė.
Valgydina ir emigrantus
Tuo metu Radviliškių kaimo kepyklos gaminius neseniai skanavo vokiečiai Berlyne vykusioje mugėje „Žalioji savaitė“, o ir šiaip čia užsuka Lietuvoje viešintys užsieniečiai.
„Jie patys tokios neišsikepa. Jų duona skani tik tol, kol šviežia, o lietuviška duona visai kitokia. Tešlą kildina raugas, ne mielės, nededama jokių konservantų, tad ir skonis visiškai kitoks“, – kalbėjo kepyklos vadovė Audronė Kisielienė.
Radviliškių kaimo kepyklos duona jau pasiekia Belgiją ir Jungtinę Karalystę.
„Iškepti galėtume daug daugiau, bet sunkiausia realizuoti. Per kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“ duoną parduodame tik Lietuvoje, dalis kepinių pirkėjus pasiekia iš ūkininkų prekių krautuvėlės „Vikis“.
O štai prekybai su Briuseliu suradome kontaktų tuo metu, kai Lietuva pirmininkavo Europos Tarybai. Netrukus atsirado kvietimų į ES šalių Duonos šventę Briuselyje. Dalyvavome joje jau tris kartus iš eilės. Toje šventėje suradome kontaktų, tad kas savaitę išsiunčiame duonos siuntą į Belgiją“, – sakė A.Kisielienė.
Jos teigimu, nors miltų kainos svyruoja, daugiau nerimo kelia ne jos, bet pati miltų kokybė. „Ko gero, malūnai dabar maišo ankstesnio derliaus grūdus su pernykščiais. Keletą kartų yra buvę, kad kepama duona gerai neiškildavo“, – neslėpė kepėja.
Gerų grūdų poreikis – didelis
Tautvydas Barštys
Bendrovės „Kauno grūdai“ generalinis direktorius
„Praėjusių metų grūdų derlius turėjo poveikį miltų rinkai. Per praėjusius metus supirktų grūdų kiekis ir kokybė rodo, kad vyrauja ketvirtos klasės grūdai, kurie naudojami pašarams.
Tačiau tokios tendencijos – ne tik Lietuvoje. Padėtis eksporto rinkose rodo, kad didelis būtent aukščiausios kokybės grūdų poreikis.
Jų trūkumas Lietuvos ir pasaulio rinkose gali turėti tam tikrą poveikį miltų ar miltų gaminių kainoms.
Mūsų bendrovė, supirkdama didelį grūdų kiekį, savo gamybos poreikius visiškai patenkina, tad miltų gamyba vyksta įprastai.“
