Tris kartus už vagystes ir vieną sykį už sukčiavimą teistas Šalčininkų gyventojas prieš dvi savaites atvyko į Registrų centrą. Jis buvo atsispausdinęs internete visiems prieinamą blanką, kuriame fiksuojami įmonių pokyčiai.
Pildydamas blanką 26 metų aferistas įrašė, kad jis yra vienintelis dviejų prekybos įmonių Vilniuje ir Kaune akcininkas.
Sukčius nurodė, kad direktorius yra atleidžiamas, ir pasiskyrė juo save.
Šią klastotę sukčius pateikė Registrų centrui, pridėjęs internete rastus abiejų įmonių rekvizitus.
Registrų centro darbuotojai nė nemirktelėję patvirtino pakeitimus Juridinių asmenų registre. Sukčius bendravo su Registrų centro Vilniaus ir Kauno filialų darbuotojais.
Banke gavo tai, ko prašė
Po to aferistas nuėjo į sostinės banką, kuriame prisistatė nauju Vilniaus įmonės direktoriumi, turinčiu teisę naudotis jos lėšomis.
Banke jam buvo suteikta nauja kortelė, prisijungimo kodai, slaptažodis.
Tą pačią dieną sukčius iš bankomato per keturis kartus pasisavino bendrovei priklausančius 5,5 tūkst. eurų.
Sutrukdė atsitiktinumas
Aferą jis mėgino pakartoti Kauno banke, bet tik atsitiktinai jo planas neišdegė.
Banko darbuotojai norėjo išduoti kortelę, tačiau tuo momentu kompiuteryje pamatė, kad sąskaitos operacijas atlieka teisėtas direktorius.
Apgavikas išėjo tuščiomis. Apgautos Vilniaus įmonės atstovai netrukus susisiekė su policijos pareigūnais.
Šios bendrovės sąskaitos iškart buvo užblokuotos, kad jomis daugiau nepasinaudotų sukčius.
Bendrininko neišduoda
Pareigūnai netrukus Šalčininkuose sulaikė sukčiavimu įtariamą vyrą.
Aferistas pripažino savo kaltę, tačiau tvirtino tik vykdęs kito žmogaus, kurį atsisakė įvardyti, nurodymą.
Įtariamojo namuose ir kitose vietose buvo atliktos kratos, bet pinigų tyrėjai nerado. Sukčius neatskleidė, kur yra juos paslėpęs. Jis suimtas 12 parų.
Nukentėję įmonių vadovai ėmėsi žingsnių, tačiau aferų pasekmes, manoma, bus galima panaikinti tik per teismą.
Saugiklių trūksta
„Maniau, kad anksčiau ar vėliau taip atsitiks. Dabar įmonės nėra apsaugotos nuo tokių aferų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Kauno prokuroras Virgilijus Lazauskas.
Sukčiams būtų prikirpti sparnai, jei Registrų centrui reikėtų pateikti dokumentą apie akcijų pardavimo sandorį. Šiuo metu to nereikalaujama.
Šalčininkų gyventojas Registrų centrui būtų turėjęs pateikti įrodymus apie parduotas akcijas, norėdamas įtikinti, kad jis yra teisėtas akcininkas, paskyręs direktorių.
Aferos greičiausiai pavyktų išvengti, jei Registrų centro darbuotojai turėtų galimybę ir būtų įpareigoti tikrinti įmonės akcininkų sąrašus gavę dokumentą dėl direktoriaus pakeitimo įregistravimo.
Anksčiau formalumai, susiję su įmonėmis, buvo tvarkomi griežčiau, bet pačių verslininkų prašymu įvesta paprastesnė tvarka.
Reikėtų keisti įstatymus
– Kodėl Registrų centrui nepavyko užkirsti kelio šiai aferai? – vakar „Lietuvos rytas“ pasiteiravo šios įmonės atstovės Kristinos Petrošienės.
– Kalbant apie neseniai įvykusį atvejį Kaune, filialas pakeitimus atliko teisėtai.
Juridinių asmenų registrui buvo pateikti teisės aktuose nustatyti dokumentai, todėl pagrindo neregistruoti pakeitimų nebuvo.
Registratorius, nagrinėdamas gautus dokumentus, neturi galimybės nustatyti, ar jie teisingi. Jis nagrinėja pateiktus dokumentus, tačiau ne jų atsiradimo teisėtumą.
Svarbu suprasti, kad teisines pasekmes sukelia ne Registrų centro registratorių veiksmai, o nesąžiningo asmens elgesys, dėl kurio buvo atlikti pakeitimai Juridinių asmenų registre.
Apie situaciją Registų centras sužinojo greitai, nes į jį kreipėsi įmonės savininkas ir pranešė apie šį incidentą.
– Ar prieš įregistruojant naujus duomenis apie įmonių direktorius nėra galimybių patikrinti šių duomenų tikrumo – sutikrinti parašus, antspaudus, dokumentus?
– Deja, registratoriai neturi galimybių nustatyti asmenų parašų tikrumo, nes nėra šios srities specialistai.
Pagal Juridinių asmenų registro nuostatus, būtent dokumentus pateikę asmenys atsako už pateiktų duomenų ir dokumentų tikrumą.
– Ar tai reiškia, kad panašių atvejų gali bet kada pasikartoti?
– Tokie atvejai – itin reti. Registrų centras prireikus visuomet bendradarbiauja su teisėsauga.
Esame pasirengę vertinti, kokie teisės aktų pakeitimai būtų galimi siekiant ateityje išvengti tokių situacijų.
Registrų centras galėtų kartu su kitomis institucijomis juos parengti.
Viena galimų pataisų – reikalauti akcijų pirkimo ir pardavimo sutarties, tačiau šiuo atveju išlieka tokios sutarties slaptumo išsaugojimo aspektas.
Be to, dauguma dokumentus pateikiančių asmenų yra sąžiningi, todėl nesinorėtų niekuo dėtus verslininkus apkrauti papildoma administracine našta.
