Ką daryti Vilniui, jei išrūšiuoti ir deginti skirtos atliekos kaupiasi, o energetikos holdingas „Lietuvos energija“ joms deginti skirtą kogeneracinę jėgainę ketina pastatyti ne anksčiau nei 2019 metais?
Sostinės valdžiai prašnekus apie naują šiukšlių krizę, sukluso Aplinkos ministerijos valdininkai. Tačiau problemų prisikaupė ne ką mažiau nei šiukšlių.
Leidimas vežti deginti skirtas atliekas į Kazokiškių sąvartyną galios tik iki kovo 31 dienos.
O kai šią savaitę Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius vaikštinėjo po Kazokiškių sąvartyną dairydamiesi į sparčiai didėjantį kaupą, valdininkų šalia jų nebuvo.
„Tai ir blogiausia, kad į problemas žvelgiama pro kabineto langą, o paskui prikuriama nesuprantamų reikalavimų ir sprendimų“, – atsiduso L.Kvedaravičius.
– Šią savaitę kilo triukšmas dėl senų, bet labai opių problemų: ką daryti su išrūšiuotomis ir deginti skirtomis atliekomis? Didžiausia bėda dėl jų kilo Vilniuje, bet su ja susiduria ir kiti Lietuvos miestai. Ar naujos šiukšlių krizės grėsmė reali?
L.Kvedaravičius: Pirmiausia degiųjų atliekų problema susijusi su kogeneracinių jėgainių statyba. O kai imi ją nagrinėti, atsiveria ir kitos senos bėdos.
Vilnius tapo seniai padarytų sprendimų įkaitu. Bet baisiausia tai, kad visų problemų sprendimas buvo nepateisinamai vilkinamas.
Manau, šią savaitę garsiai apie tai prabilus visiems paaiškėjo, kokio didžiulio masto šios bėdos.
Kartu aiškėja, kad jos nėra Vilniaus savivaldybės reikalas, nors jas mėgina mums užkrauti.
Tai pirmiausia privataus atliekų rūšiavimo operatoriaus problema.
Vėliau grandinėje yra trūkumas – tų išrūšiuotų ir deginti skirtų atliekų nėra kur dėti.
Beje, tokių atliekų saugojimo, laidojimo ar kitokio utilizavimo tvarką turėtų nustatyti Aplinkos ministerija.
Vis dėlto tikiuosi, kad pastarųjų dienų kalbos apie šias atliekas išjudins ledus.
Vilties teikia ir susitikimas su aplinkos viceministru Mindaugu Gudu, Atliekų departamento vadovu Daliumi Krinicku. Todėl dabar VAATC teks paruošti dokumentus, kad atliekų laidojimas atitiktų visus aplinkos apsaugos reikalavimus.
O kalbos apie naują šiukšlių krizę kilo dėl pavėluotos atliekų tvarkymo reformos. Savivaldybė stengėsi, kad vilniečiams nedidėtų atliekų išvežimo kaina, bet tarifus, sąvartyno vartų mokesčius teko persvarstyti.
Vis dėlto Vilniaus gyventojams paslaugos kaina pakilo tik 1 centu už kvadratinį metrą.
Tam reikėjo didžiulių pastangų, nes paveldėjome tikrai prastą atliekų tvarkymo sistemą.
Todėl aiškiai pasakėme: po kovo 31 dienos, kai turi baigtis leidimas deginti skirtas atliekas vežti į Kazokiškių sąvartyną, gali iškilti krizės grėsmė.
– Ar po tokių pareiškimų Aplinkos ministerija leido suprasti, kad leidimas vežti į Kazokiškių sąvartyną deginti skirtas atliekas bus pratęstas?
T.Vaitkevičius: Taip, deginti skirtos atliekos bus laidojamos Kazokiškių sąvartyne ir vėliau. Tereikia tai suderinti su įvairiomis institucijomis.
Tikiuosi, kad šis ministerijos sprendimas nepasikeis po savaitės ar mėnesio. Bet būtų gerai, kad mūsų toliau netampytų: mes jums leidžiame trims mėnesiams, o paskui žiūrėsime, mes leidimą pratęsiame dar pusmečiui, o vėliau matysime.
Taip negali būti. Juk kiekvieną mėnesį į Kazokiškių sąvartyną atvežama per 20 tūkstančių tonų atliekų. Tai didžiuliai kiekiai, ir bet koks neapgalvotas, skubotas sprendimas gali privirti košės.
Aišku, mes kada nors sumokėsime už tai, kad sąvartyne laidojome deginti skirtas atliekas. Sąvartyno rekultivacijos sąnaudos bus tikrai didesnės.
L.K.: Bet tos deginti skirtos atliekos nebus saugomos kartu su mišriomis atliekomis.
Tam prireiks papildomų išlaidų. Kas jas padengs?
– Tačiau ar šiuo atveju yra kita išeitis?
T.V.: Nebent sunkiai įgyvendinama. Galima tik pratęsti deginti skirtų atliekų saugojimo terminą. Dabar įstatymo numatyta, kad jis neturi būti ilgesnis nei treji metai.
Tik kur tas atliekas saugoti?
Aplinkos ministerija užsispyrė, kad tam būtų įrengta speciali aikštelė, bet aš įsitikinęs, kad toks reikalavimas nepagrįstas.
L.K.: Girdėdami reikalavimus įrengti saugojimo aikštelę pakvietėme ministerijos atstovus atvažiuoti į Kazokiškių sąvartyną, pasivaikščioti. Kad jie savo akimis pamatytų, kokia yra tikrovė, sužinotų, kiek tokia aikštelė kainuotų, ar jos reikia.
Mūsų nuomone, investuoti iki 2 milijonų eurų esant laikinam sprendimui tikrai neprotinga.
Kartais Lietuvoje trūksta sveiko proto.
Vis dėlto tikiuosi, kad ministerijos atstovai išgirdo mūsų žodžius ir juos tinkamai įvertins.
Aikštelės įrengimo sąnaudos gultų ant vilniečių pečių. O juk galima išvengti papildomo 5 eurų per metus mokesčio kiekvienai vilniečių šeimai už abejotinos vertės aikštelę!
– O sąvartyno pajėgumų jame laidojant deginti skirtas atliekas užteks?
T.V.: Šiuo metu Kazokiškių sąvartynas dar gali priimti apie 500 tūkst. tonų atliekų. Tad galimybių yra. Kad nedidintume kaupų aukščio, kitąmet planuojame įrengti trečiąją sekciją.
– Padėtis paaštrėjo artėjant termino, leidžiančio į sąvartyną vežti deginti skirtas atliekas, pabaigai. O kodėl iki šiol nei Vilniuje, nei Kaune nepastatytos jėgainės, kuriose tokios atliekos būtų deginamos?
L.K.: Reikėtų pažvelgti į trejų ar ketverių metų praeitį. Tada buvo pakeisti kogeneracinių jėgainių statybos reikalavimai. Juos pakeitę asmenys turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kas šiuo metu vyksta atliekų tvarkymo srityje.
Tai juk ne finansų sritis, kur gali atidėti mokėjimus, keisti grafikus. O atliekos yra čia ir dabar, todėl valstybė privalo prognozuoti ilgalaikius veiksmus.
Požiūris, kad verslas prisitaikys, čia netinka. Deja, Lietuvoje vykdant atliekų tvarkymo reformą buvo priskaldyta malkų.
Abejoja dėl Kauno
Dėl numatomų statyti kogeneracinių elektrinių šią savaitę iškilo klausimų Seime. Parlamentinė Energetikos komisija kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų iš naujo įvertinta Kauno kogeneracinės jėgainės projekto būtinybė. Manoma, kad jai gali pritrūkti tinkamų deginti atliekų, be to, abejojama jos ekonomine nauda.
Komisija konstatavo, kad būsimos Kauno atliekų deginimo jėgainės pajėgumas šio miesto šilumos rinkoje yra perteklinis.
Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad iki šiol neatlikta valstybės lėšomis statomų kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune sąnaudų ir naudos analizė. Komisija pabrėžė, kad duomenys, kai projektai pradėti įgyvendini, jau yra pasikeitę ir pasenę.
Tuo metu Vyriausybė ir Vilniaus savivaldybė raginamos rasti susitarimą, kad nekiltų kliūčių statyti atliekomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę sostinėje, dėl kurios reikalingumo abejonių nekyla, mat šį projektą remia ES.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad 2020 ir 2030 metais susidarysiančių komunalinių atliekų kiekis Lietuvoje bus 1,3 mln. tonų. Tačiau Ūkio ministerija prognozuoja, kad tuo laiku Lietuvoje bus gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančių 4,6 mln. tonų atliekų.
„Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis atmeta abejones dėl deginti tinkamų atliekų kiekio Lietuvoje. Jo teigimu, atliekų nepritrūks ir dar liks. (ELTA)
