Kūdikių pieno rinka – didelis verslas, globaliai 2014 m. sugeneravęs pardavimų už 41 milijardą JAV dolerių. Tačiau kodėl tarp greičiausiai augančios šio produkto rinkos atsidūrė Azija?
Daugiau vaikų
2015 m. Kinija, susirūpinusi savo senėjančia visuomene, atsisakė savo „vieno vaiko“ politikos ir dabar jaunos šeimos drąsinamos turėti daugiau nei vieną vaiką.
Tai turėjo didelės įtakos ne tik šalies demografiniams rodikliais, bet ir prekybos verslui.
Praėjusiais metais Kinijoje gimstamumas buvo didžiausias per paskutinį amžių. Naujagimių padaugėjo 7,9 proc. iki 1,31 milijono.
Dėl šio demografinio sprogimo ekspertai prognozuoja, kad šalyje sparčiai išaugs kūdikių maisto, drabužių bei vaistų pardavimai.
„Du vaikai vietoje vieno reiškia dvigubai daugiau maitinimo, dvigubai daugiau drėgnų servetėlių ir dvigubai daugiau nešvarių indų“, – sakė finansų kompanijos „Motley Fool“ analitikas Davidas Kuo.
Prie to prisideda ir šalies kultūra – Kinijos moterys reta kada vaikus maitina pačios, nes baiminasi dėl savo pieno kokybės.
Moterys ir darbas
Kūdikių tyrelių ir pieno pardavimai auga ne tik Kinijoje, bet ir visoje Pietryčių Azijoje.
Tokios šalys kaip Indonezija ir Vietnamas stiprina savo industrija ir turi jauną populiaciją, iš kurios milijonai moterų netrukus įsilies į darbo rinką.
Kai tai įvyks, labai tikėtina, kad motinos vietoje savo pieno pradės kūdikius maitinti specialiais mišinukais.
Šis pasikeitimas vadinamas „galimai didžiausiu kūdikių maitinimo pokyčių istorijoje“.
„Darbas yra labai geras dalykas jaunoms šeimoms, ypač toms, kurios gyvena arti skurdo ribos. Problema tik tame, kad be apmokamų tėvystės atostogų ar šeimai draugiškos darbo vietos maitinimas krūtimi tampa labai sudėtingas arba praktiškai neįmanomas“, – sakė Australijos nacionalinio universiteto profesorius Phillipas Bakeris.
Susirūpinimas dėl saugumo
Praėjo beveik dešimt metų po Kinijos nuodingo pieno skandalo. Bet baimės vis dar tvyro ore.
2008 metais šeši kūdikiai mirė ir dar tūkstantis susirgo po to, kai apsinuodijo pieno mišiniu, kuriame buvo melamino.
Šis incidentas, kartu su nuolatiniais pranešimais apie maisto kokybės krizes bei užterštumo problemas lėmė tai, kad Kinijoje Vakarų prekės ženklai vertinami kaip pokybiškesni už vietinių gamintojų produkciją.
„Visi yra atsargūs, dėl to iš užsienio importuojamų prekių pardavimai taip greitai auga, ypač per elektroninius pardavimus“, – sakė Kinijos rinkos analitikas Shaunas Reinas.
„Vietiniai prekės ženklai, kuriems gerai sekasi, savo mišinius taip pat perka užsienyje, dažniausiai Australijoje arba Naujoje Zelandijoje. Parsivežę Kinijoje jie tiesiog prekes supakuoja į savo pakuotes“, – pasakojo analitikas.
Užsienietiško kūdikių maisto kinai dažnai perka itin dideliais kiekiais. Situacija pasidarė tokia rimta, kad kai kurie prekybininkai net ėmė riboti kūdikių pieno kiekį, kurį galima įsigyti.
Kas šioje situacijoje laimi? Gamintojai ir eksportuotojai, kuriems Kinijos mamos gali atnešti labai daug pelno.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
