Sunkią traumą patyrė dirbdamas
49-erių Algis dirbti įmonėje „Vamzdis ir Ko“ pradėjo rugsėjo viduryje. Jam dar pasirašant darbo sutartį darbdavys paragino pasirašyti sutartį, kurioje nurodyta, kad jis dirbs ne visu etatu, o puse, nors darbo valandos ir viršijo numatytas dirbant puse etato.
Vyriškis, padirbęs vos dvi savaites, patyrė sunkią traumą. „Pjaunant trūko lenta, skilo ir rėžėsi į ranką. Nudrėskė plaštakos nervą, audinius, venas. Chirurgai jį operavo, operacija truko keturias valandas. Ranką vos valdo, siaubinga trauma“, – pasakojo Algio draugė Džiuljeta.
Darbdavys vengia atsakomybės
Moteris pasakojo, kad jau kitą dieną po nelaimės, kai Algiui buvo atlikta sudėtinga rankos operacija, su juo susisiekė darbdavys. Jis nukentėjusįjį įtikinėjo niekam nesakyti, kad nelaimė nutiko darbe, ragino teigti, kad susižalojo ne darbo metu.
„Algis klausė, kaip jis gali sakyti, kad ne darbe, jei greitoji pagalba jį iš darbo išvežė į ligoninę? Nors ir dirbo pas tokią moterį namuose, bet vis tiek dirbo“, – sakė Džiuljeta.
Praėjus trims savaitėms po nelaimės vyras parašė pareiškimą Darbo inspekcijai, kad darbdavys vis nesurašo nelaimingo atsitikimo darbe akto. Neturint to akto „Sodra“ negalėjo jam apskaičiuoti nedarbingumo išmokos.
Nepaisant to, „Vamzdis ir Ko“ vadovas ir toliau primygtinai tikino, kad traumą jo darbuotojas patyrė ne darbo metu.
„Darbdavys sako, kad tai buvo po darbo, nes jis dirbo puse etato. Staiga jo darbo sutartyje, kaip matė Darbo inspekcija, atsirado akivaizdžiai kitu tušinuku prirašytas užrašas, kuris neva buvo jo darbo valandos.
Vienu tušinuku parašyta normaliai, kad jis dirba puse etato, o visai kitu – kad dirba iki 13 val., tai yra pirmą dienos pusę, o nelaimė nutiko darbo dienos pabaigoje, greitoji jį išvežė apie 16 val. 30 min. Nors tas užrašas ir yra, kad iki 13 val. dirbo jis, bet, kaip sakė advokatas, galima sakyti ir kad darbdavys jam liepė pasilikti ilgiau“, – pasakojo vyro draugė.
Atsirado liudininkų
Algį ir jo draugę šokiravo tai, kad po nelaimės moteris, kurios butą remontuodamas vyras patyrė traumą, paliudijo, kad šis pasilikęs dirbti ilgiau savo noru, tad tai jau nebuvo darbdavio atsakomybė.
„Ji parašė pareiškimą, aiškiai padiktuotą darbdavio, nes jie draugai. Bet tai visiškas melas, jis pats savo noru tikrai nepasiliko. Aš stebiuosi, kad Lietuvoje galima visiškai be jokios baimės pasirašyti ir liudyti netiesą“, – stebėjosi Džiuljeta.
Ji sakė nesuprantanti, kodėl darbdaviui taip svarbu teigti, kad Algis susižalojo ne darbo metu: „Juk darbdavys moka tik už tas pirmas dienas, daugiau moka „Sodra“, tačiau dabar Algis net to negauna, nes yra buitinė trauma, taip dabar visur „Sodroje“ užfiksuota su liudininkų parašais.“
Įtaria, kad galėjo vartoti alkoholį
Algio darbdavys, įmonės „Vamzdis ir Ko“ vadovas Donatas Maželis tikino, kad dabar jau buvęs jo darbuotojas dirbti pas moterį liko savo noru, jau po darbo valandų.
„Jo darbo laikas, numatytas sutartyje, yra nuo 8 iki 13 val. Jis sutarė su šeimininke, kad išeis tada, kai sudės tris kvadratus lentų. Ten buvo dažytoja, buvo šeimininkė, jos gali paliudyti. Be to, tai buvo penktadienis, kai pas mus yra sutrumpinta darbo diena, tad net jei būtų dirbęs visą dieną, būtų dirbęs iki 16 val., o nelaimė nutiko 16 val. 30 min.“ – pasakojo D.Maželis.
Įmonės vadovės neslėpė įtarimų, kad Algis galėjo dirbti vartojęs alkoholio: „Buvau užsukęs, pasakiau, kad baigtų darbus. Šeimininkė ruošėsi juos vaišinti, pasakiau, kad baigtų ir net negalvotų vartoti, nes mačiau, kad bus geriama. Tada išvykau, turėjau išvykti iš Vilniaus. Manau, kad vartojo alkoholį, bet kiek gėrė, nežinau. Būčiau sėdėjęs kartu prie stalo, žinočiau, dabar nežinau.“
D.Maželis teigė, kad Algis buvo supažindintas su visais darbo saugos reikalavimais, buvo pasirašęs tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat sakė, kad su buvusiu darbuotoju jau kurį laiko visai nebebendrauja, o ir po nelaimės neragino jo meluoti.
„Aš jam nieko nesakiau, nesakiau meluoti. Nuvažiavau žmoniškai į ligoninę, nuvežiau vaisių, sulčių, pasikalbėjome. Sakiau jam, kad kiek dirbu, per gyvenimą, net tarybiniais metais, nėra buvę, kad pas mane kas nors susižeistų. Klausiau jo, kodėl nusiėmė apsaugą, kodėl liko, juk galėjo darbus pabaigti kitą dieną.
Visa laimė, kad šeimininkė atėjo laiku, nes būtų numiręs“, – kalbėjo įmonės „Vamzdis ir Ko“, kurioje dirbo Algis, vadovas D.Maželis.
Buvo atliktas tyrimas
Algis dėl ištikusios nelaimės kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Vilniaus teritorinis skyrius, tyręs šį skundą, nustatė, kad įvykis nutiko ne darbo metu.
„Šis asmuo 2016-ųjų lapkričio 14-ąją kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių su prašymu, kuriame nurodė, kad įmonės vadovas nenori pripažinti, kad jam įvykęs įvykis buvo darbo metu. Išnagrinėjus prašymą ir susipažinus su įmonės pateikta medžiaga, VDI Vilniaus skyriuje buvo priimtas sprendimas atlikti įvykusio darbe įvykio papildomą tyrimą“, – rašoma VDI atsakyme naujienų portalui lrytas.lt.
Algis savo paaiškinime VDI Vilniaus skyriaus inspektoriui teigė žinojęs, jog yra įdarbintas 4 valandų darbo dienai. Tačiau jis taip pat tvirtina su darbdaviu susitaręs žodžiu, kad dirbti reikės nuo 8 iki 17 val.
„Liudininkų, galinčių patvirtinti tokius asmens žodžius, nerasta. Pati buto (kurį remontuodamas vyras patyrė traumą. – Aut.) savininkė į darbą išeina 6 val. 10 min. ir grįžta dažniausiai 17 val. Tuo laikotarpiu, kai bute dirbo minimas asmuo, jos teigimu, kai grįždavo namo, jo dirbančio nerasdavo“, – situaciją komentavo VDI.
Specialistai informavo, kad, Algio teigimu, parketą, kurio lūžusi lenta ir sužalojo, jis klojo darbdavio nurodymu. Tuo metu darbdavys teigia, kad nelaimingo atsitikimo dieną darbuotojas turėjo tualete pakabinti laikiklį tualetiniam popieriui ir hermetizuoti vonią, kad ant grindų nebėgtų vanduo.
„Papildomame paaiškinime buto savininkė nurodo, kad 2016-ųjų rugsėjo 30-ąją minimas asmuo klojo parketlentes jos prašymu ir už šį darbą ji buvo sutarusi sumokėti grynaisiais pinigais“, – teigė specialistai.
Buto šeimininkė nurodė, kad anksčiau Algis jai buvo atlikęs porą smulkių darbelių, už kuriuos ji jam sumokėdavo grynaisiais. Pats vyriškis tai neigia, tačiau įrodymų, kad dirbo darbdavio nurodytą darbą, nėra.
Kadangi nebuvo nustatyta, kad nelaimė vyrui nutiko darbo metu, ji nelaikoma nelaimingu atsitikimu darbe. Pagal galiojančias nuostatas, dėl šios priežasties buvo surašytas laisvos formos aktas, kuriame aprašytos įvykio aplinkybės, nurodyta, kad tai nebuvo nelaimingas atsitikimas darbe, jis pasirašytas ir išsiųstas suinteresuotiems asmenims.
Tiesa, nustatyti, ar Algis vartojo alkoholį, nepavyko, nes nelaimės dieną tai padaryti noro nepareiškė nei darbdavys, nei darbuotojas. Vėliau to padaryti nebuvo galima, nes alkoholis paprasčiausiai pasišalino iš vyro organizmo.
„Įvykio metu asmuo bute dirbo vienas, niekas įvykio nematė, todėl tiriant remtasi tik jo paaiškinimais. Jo teigimu, apie 16 val. 30 min. kampiniu šlifuokliu pjaunant ant dviejų taburečių padėtos parketlentės pamatuotą galą, „diskelis pagavo šaką, trumpesnis galas skilo ir staigiai kirto į kairę ranką“.
Jis dešine ranka išjungė kampinį šlifuoklį ir užspaudė stipriai kraujuojančią žaizdą. Kaip vėliau teigė pats nukentėjęs asmuo, apsauginio gaubto ant kampinio šlifuoklio jis nedėjo, nes „tai buvo nesudėtingas darbas“.
Kaip matyti iš paaiškinimų, jį sužalojo ne darbo priemonė, o atšokęs trumpesnis parketlentės galas. Tačiau pažymėtina, kad darbo metu galima naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės reikalavimus“, – teigė VDI specialistai.
Ištikus nelaimei būtina pranešti
VDI specialistai informuoja, kad jei darbe nutiko nelaimingas atsitikimas ir jei asmuo tai pajėgia padaryti, būtina nedelsiant pranešti padalinio vadovui ar darbdaviui atstovaujančiam asmeniui.
Taip pat rekomenduotina nelaimės vietą išlaikyti tokią, kokia yra, kol atvyks pagalbos tarnybos, pareigūnai arba nelaimės vietą nufotografuoti.
