Naujosios kadencijos Seimas praėjusių metų pabaigoje priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kurios nuo 2017 metų kovo stipraus alkoholio akcizą padidins 23 proc., o vyno ir alaus – net iki 112 proc.
Prognozuojama, kad pusės litro talpos alaus butelis parduotuvėje pabrangs 12–28 euro centais, sidras brangs maždaug 30 centų, vynas – 74 centais ir daugiau. Už stipriuosius gėrimus teks mokėti 50–90 centų daugiau. Kai kurių gėrimų butelis gali pabrangti net euru.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikino, kad didesni akcizai mažins alkoholio vartojimą, tačiau gėrimų gamintojai įsitikinę, kad mažės investicijų, darbo vietų ir surenkamų mokesčių.
Atsisakė investicijų plėtrai
„Pirkėjai patirs sukrėtimą“, – perspėjo alaus daryklos „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas. Jo vertinimu, pirmaisiais mėnesiais po akcizų padidinimo legaliai parduodamo alkoholio pardavimo mastas smuks 20–30 procentų.
Įmonės vadovas įsitikinęs, kad dėl būsimų pokyčių skaudžiausiai nukentės būtent aludariai, nes alus gali pabrangti 15–40 procentų.
Kauno alaus darykla per pastaruosius penkerius metus smarkiai augo, todėl jos savininkai iš Suomijos buvo numatę skirti 2 mln. eurų gamybos plėtrai.
„Šių pinigų jau nebetekome, o kitas sprendimas dėl investicijų gali būti priimtas tik po 2–3 metų“, – kalbėjo M.Horbačauskas.
Numano galimą scenarijų
Alaus daryklos „Volfas Engelman“ vadovas mano, kad apie plėtrą šiuo metu iš tiesų neverta galvoti. Priešingai – bendrovės specialistai svarsto, kaip reikės elgtis traukiantis gamybai.
Ar gali taip nutikti, kad žinoma šalies alaus darykla išvis bus iškelta į kitą šalį? M.Horbačauskas viliasi, kad taip nenutiks, tačiau kai kurių gaminių gamyba gali būti iškelta iš Kauno.
„Volfas Engelman“ veikia jau 164 metus ir tik kartą buvo sustabdžiusi gamybą – taip nutiko Pirmojo pasaulinio karo metu. Tąkart kauniečiai alaus nevirė 9 mėnesius“, – istorinėmis žiniomis dalijosi bendrovės vadovas.
Jis spėjo, kad akcizų didinimu pasinaudos apsukrūs verslininkai, gyvenantys Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, – kaimyninės šalies teritorijoje atidarys alkoholinių gėrimų parduotuves.
Taip nutiko alkoholinių gėrimų akcizus smarkiai padidinus Estijoje. Labai greitai pridygo parduotuvių pasienyje su Latvija šios šalies teritorijoje.
„Lietuvos gyventojai Lenkijoje perka mėsos ir pieno gaminius, o netrukus grįždami namo gerokai mažesnėmis kainomis galės įsigyti ir lietuviško alaus“, – apmaudo neslėpė M.Horbačauskas.
Darbo vietų nebesiūlys
Šiltuoju metų laiku „Volfas Engelman“ dėl produkcijos paklausos padidėjimo laikinai įdarbindavo 20–30 žmonių. Šiemet jų bus atsisakyta.
„Papildomų darbo vietų nebus – galbūt šiais žmonėmis pasirūpins valstybė“, – svarstė M.Horbačauskas.
Šiuo metu tiesiogiai Lietuvos alaus pramonėje dirba apie 3000 žmonių. Dėl akcizo alui padidinimo gali tekti atleisti apie 25 proc. dirbančių žmonių.
Skaičiuojama, kad aptarnavimo sektoriuje (miežių auginimas, gamyba, tiekimas, pakavimas, pardavimas) dirba apie 15 tūkst. žmonių. Po planuojamų pokyčių darbo netektų apie 20 proc. Dauguma darbo vietų yra regionuose – Utenoje, Biržuose, Pasvalyje, Pakruojyje, Panevėžyje, Šiauliuose.
„Aiškesnį vaizdą matysime rudenį, bet darbo birža jau turėtų pasiruošti didesniam žmonių srautui“, – įspėjo alaus daryklos „Volfas Engelman“ generalinis direktorius M.Horbačauskas.
