Ūkio ministerija Ministrų kabinetui pateikė, jos teigimu, Lietuvoje trūkstamų 27 profesijų sąrašą. Šių specialybių žmones būtų lengviau įdarbinti – jiems paprasčiau būtų išduodami leidimai, o darbdaviams nebeliktų prievolės mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį – pakaktų pusantro karto didesnės algos.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad Medininkuose trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė šiam sąrašui pritarė. Sudaryti sąrašą Vyriausybę įpareigoja pernai priimtas įstatymas.
Ūkio ministerija teigia, kad tokie pakeitimai leistų pagerinti verslo aplinką ir pritraukti investicijas. Tarp profesijų yra programuotojai, informacinių technologijų specialistai, įvairių sričių inžinieriai, technikai. Šios nuostatos galiotų atvykėliams iš ne Europos Sąjungos šalių. Pačioje bendrijoje visi piliečiai gali dirbti kitoje šalyje be leidimo.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbanti Seimo narė ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia, kad Lietuvoje galima rasti žmonių, kurie turi turi būtiną kvalifikaciją ir tų, kurie turi potencialias galimybes persikvalifikuoti. Jos teigimu, pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių tampa dirbtiniu darbo užmokesčio stabdymo barjeru ir didina spaudimą viešajam sektoriui – švietimui, sveikatos priežiūrai.
„Darbdavių lobistams, pigios darbo jėgos verslininkų naudai atveriamos visos durys, kita visuomenės dalis lieka už užtrenktų durų“, – rašo A.Maldeikienė naujienų portale delfi.lt paskelbtame komentare, kritikuodama Vyriausybės planus.
Pasak politikės, imigracija iš trečiųjų šalių gali padidinti įtampą visuomenėje, kaip nutiko Didžiojoje Britanijoje.
Ūkio ministerija teigia, kad teisės aktuose pakanka saugiklių dėl atlyginimų dydžio.
„Užsieniečiui negali būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui. Be to, nustatant atlyginimus, žiūrima į įdarbinančios įmonės ir tos veiklos, kurioje srityje darbuotojas dirbs, vidutinį atlyginimą. Taigi, čia suveikia saugikliai, kurie neleidžia darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip sakant, jeigu lietuvis gauna du vidutinius darbo užmokesčius, tai ir užsienietis turės gauti du vidutinius darbo užmokesčius, nepaisant to, kad įstatyme numatyta minimalus dydis yra pusantro vidutinio darbo užmokesčio“, – BNS sakė ūkio ministro atstovas spaudai Mindaugas Janulionis.
Jo teigimu, Ūkio ministerija prognozuoja, kad per metus į Lietuvą gali atvykti apie 200-300 profesijų sąraše esančių specialistų.
Vyriausybė taip pat akcentuoja Darbo biržos duomenis, kad 56 proc. apklaustų pramonės įmonių trūksta kvalifikuotų specialistų.
„Galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. Informacinių technologijų specialistų. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Bendrai visose ES valstybėse talentų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje.
Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir taip išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinome, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galime išsiugdyti patys „, – po Vyriausybės posėdžio pranešime spaudai teigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 44,5 tūkst. užsieniečių – 8 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Paskutinė Eurobarometro apklausa parodė, imigraciją iš trečiųjų – ne Europos Sąjungos – teigiamai vertina 26 proc. lietuvių, neigiamai – 71 proc.
Su visu 27 profesijų sąrašu galima susipažinti Vyriausybės puslapyje https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/18586_ad31e054a7888 a31cfb93847df6238ce.pdf
Alga negalės būti mažesnė nei lietuvio „Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje.
Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinoma, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galėtume išugdyti patys“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Profesijų sąrašas bus taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai darbdavys jį ketina įdarbinti ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui. Taip pat darbdavys turės mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį. Jeigu aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos nėra profesijų sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą. Ūkio ministras pažymi, kad užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui.
„Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio“, – aiškina M. Sinkevičius.
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 300 aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, atvykusių pagal Mėlynosios kortelės direktyvą.
Profesijų sąrašas yra sudarytas pagal profesinių ir verslo asociacijų, tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, „Infobalt“, Investuotojų forumas, pateiktus pagrįstus pasiūlymus, atsižvelgiant į nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų – Lietuvos darbo biržos ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) – pateiktus duomenis. Profesijų sąrašo sudarymą nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, perkeliantis Europos Sąjungos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Mėlynosios kortelės direktyva) nuostatas.
