Ūkio ministerija Ministrų kabinetui pateikė, jos teigimu,
Lietuvoje trūkstamų 27 profesijų sąrašą. Šių specialybių
žmones būtų lengviau įdarbinti – jiems paprasčiau būtų
išduodami leidimai, o darbdaviams nebeliktų prievolės mokėti tris
kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį – pakaktų pusantro
karto didesnės algos.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad
Medininkuose trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė šiam sąrašui
pritarė. Sudaryti sąrašą Vyriausybę įpareigoja pernai priimtas
įstatymas.
Ūkio ministerija teigia, kad tokie pakeitimai leistų pagerinti
verslo aplinką ir pritraukti investicijas. Tarp profesijų yra
programuotojai, informacinių technologijų specialistai, įvairių
sričių inžinieriai, technikai. Šios nuostatos galiotų
atvykėliams iš ne Europos Sąjungos šalių. Pačioje bendrijoje
visi piliečiai gali dirbti kitoje šalyje be leidimo.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbanti Seimo narė ekonomistė
Aušra Maldeikienė teigia, kad Lietuvoje galima rasti žmonių, kurie
turi turi būtiną kvalifikaciją ir tų, kurie turi potencialias
galimybes persikvalifikuoti. Jos teigimu, pigesnė darbo jėga iš
trečiųjų šalių tampa dirbtiniu darbo užmokesčio stabdymo
barjeru ir didina spaudimą viešajam sektoriui – švietimui,
sveikatos priežiūrai.
„Darbdavių lobistams, pigios darbo jėgos verslininkų naudai
atveriamos visos durys, kita visuomenės dalis lieka už užtrenktų
durų“, – rašo A.Maldeikienė naujienų portale delfi.lt
paskelbtame komentare, kritikuodama Vyriausybės planus.
Pasak politikės, imigracija iš trečiųjų šalių gali
padidinti įtampą visuomenėje, kaip nutiko Didžiojoje Britanijoje.
Ūkio ministerija teigia, kad teisės aktuose pakanka saugiklių
dėl atlyginimų dydžio.
„Užsieniečiui negali būti mokamas mažesnis atlyginimas nei
tokios pat profesijos atstovui lietuviui. Be to, nustatant
atlyginimus, žiūrima į įdarbinančios įmonės ir tos veiklos,
kurioje srityje darbuotojas dirbs, vidutinį atlyginimą. Taigi, čia
suveikia saugikliai, kurie neleidžia darbdaviui specialiai mažinti
atlyginimų užsieniečiams. Kitaip sakant, jeigu lietuvis gauna du
vidutinius darbo užmokesčius, tai ir užsienietis turės gauti du
vidutinius darbo užmokesčius, nepaisant to, kad įstatyme numatyta
minimalus dydis yra pusantro vidutinio darbo užmokesčio“, –
BNS sakė ūkio ministro atstovas spaudai Mindaugas Janulionis.
Jo teigimu, Ūkio ministerija prognozuoja, kad per metus į
Lietuvą gali atvykti apie 200-300 profesijų sąraše esančių
specialistų.
Vyriausybė taip pat akcentuoja Darbo biržos duomenis, kad 56
proc. apklaustų pramonės įmonių trūksta kvalifikuotų
specialistų.
„Galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst.
Informacinių technologijų specialistų. Poreikis augs ir kitose
srityje, ypač pramonės sektoriuje. Bendrai visose ES valstybėse
talentų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Todėl jau dabar imamės
priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos
specialistus įsidarbinti Lietuvoje.
Lengvesnės įsidarbinimo
procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti
kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą
ir taip išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinome, turime
peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus
galime išsiugdyti patys „, – po Vyriausybės posėdžio
pranešime spaudai teigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje
Lietuvoje gyveno 44,5 tūkst. užsieniečių – 8 proc. daugiau nei
metais anksčiau.
Paskutinė Eurobarometro apklausa parodė, imigraciją iš
trečiųjų – ne Europos Sąjungos – teigiamai vertina 26 proc.
lietuvių, neigiamai – 71 proc.
Su visu 27 profesijų sąrašu galima susipažinti Vyriausybės
puslapyje https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/18586_ad31e054a7888
a31cfb93847df6238ce.pdf
Alga negalės būti mažesnė nei lietuvio
„Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje.
Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinoma, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galėtume išugdyti patys“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Profesijų sąrašas bus taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai darbdavys jį ketina įdarbinti ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui.
Taip pat darbdavys turės mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį. Jeigu aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos nėra profesijų sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą.
Ūkio ministras pažymi, kad užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui.
„Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio“, – aiškina M. Sinkevičius.
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 300 aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, atvykusių pagal Mėlynosios kortelės direktyvą.
Profesijų sąrašas yra sudarytas pagal profesinių ir verslo asociacijų, tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, „Infobalt“, Investuotojų forumas, pateiktus pagrįstus pasiūlymus, atsižvelgiant į nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų – Lietuvos darbo biržos ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) – pateiktus duomenis.
Profesijų sąrašo sudarymą nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, perkeliantis Europos Sąjungos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Mėlynosios kortelės direktyva) nuostatas.