Labiausiai per šį laikotarpį BVP išaugo Vokietijoje.
Paaiškėjo, kad praėjus beveik 20 metų nuo euro zonos susikūrimo iš 19 šalių, kurios įsivedė bendrą valiutą, daugiausiai prarado Italija.
Italijos BVP vienam gyventojui per pastaruosius 18 metų realiai sumažėjo 0,4 procento. Apie tai informuoja agentūra „Bloomberg“, remdamasi Eurostato duomenimis.
Tiesa, Italijos ekonomika nuo 1998 metų išaugo 6,2 proc., tačiau šalies gyventojų skaičius per šį laikotarpį padidėjo 6,6 proc., todėl BVP vienam gyventojui sumažėjo.
Šioje kategorijoje geriau atrodo net Graikija, kurios ekonomika smarkiai nukentėjo nuo finansų krizės, prasidėjusios 2008 metais. Per laikotarpį nuo 1998 iki 2016 metų BVP vienam gyventojui čia išaugo 4 procentais.
Per lėtas augimas
„Lyginant su kitomis šalimis aiškiai matyti, kad Italijos ekonomika per šį laikotarpį augo per lėtai, – sakė „UniCredit“ ekonomistė Loredana Federico iš Milano. – Italijai bus labai sunku pasivyti kitas šalis, kurios jau grįžo į buvusį prieškrizinį lygį ir net pakilo aukščiau.
Per laikotarpį nuo euro įvedimo daugiausia išlošė Vokietija. Nuo 1998 metų BVP vienam gyventojui ten šoktelėjo 26,1 procento.
19 euro zonos šalių
Euras buvo įvestas 1999 metų sausio 1dieną kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė, o 2002 metų sausio 1 dieną 11 Europos Sąjungos šalių pasirodė ir grynieji pinigai (Graikija prie euro zonos prisijungė 2001 metais). Šiandien euro zonai priklauso 19 valstybių narių, paskutinė prie euro zonos 2015 metais prisijungė Lietuva.
Parengė Leonas Grybauskas
