Nori prasigyventi – gal važiuok?
Statistikos departamento duomenimis, pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 51 tūkst. emigrantų, tai beveik 15 proc. (6,4 tūkst.) daugiau negu prieš metus, o imigravo 21,4 tūkst. žmonių.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų katedros profesorė Vlada Stankūnienė teigia, kad migracinių srautų iš Lietuvos formavimąsi lemia daugiausiai ekonominiai veiksniai.
„Imkime minimalų darbo užmokestį – skirtumas tarp mūsų ir tarkime Jungtinės Karalystės ar Vokietijos yra apie keturis kartus. Kartus, ne procentus! Toks ženklus skirtumas visuomet stums srautą iš mažesnio atlyginimo zonos – į didesnio“, – dėsto profesorė V. Stankūnienė.
Kitas veiksnys lemiantis itin jaunų žmonių ir šeimų apsisprendimą išvykti dirbti į užsienį – būsto įsigijimo problema. „Lietuvoje esant tokiai būsto apsirūpinimo sistemai jaunam žmogui nėra jokios galimybės savarankiškai įsigyti būstą. Nori kurti šeimą? Nori išgyventi? Kol jaunas važiuok, užsidirbk, prasigyvenk. Gal tada pasistatysi būstą ir kažkaip grįši“, – nukerta profesorė Vlada Stankūnienė.
Emigrantų srautų inertiškumo didėjimą paaiškina ir pasirenkamose šalyse susiformavę socialiniai migraciniai tinklai. „Nuvažiavęs ten surasi draugą, giminę, pažįstamą, kurie padės tau įsikurti ir tai psichologiškai palengvina apsisprendimą išvykti“, – teigia pašnekovė.
„Bexit“ signalas – dabar arba niekada
Pagrindinės emigracijos kryptys išlieka nepakitę – populiariausia ir toliau išlieka Jungtinė Karalystė. 2015 metais išvykimą į Didžiąją Britaniją deklaravo 19 tūkst. lietuvių.
Didžiojoje Britanijoje sparčiai judant BREXIT procesui į priekį gyvenimą šioje šalyje suskubo deklaruoti tie lietuviai, kurie jau ilgą laiką ten gyveno, bet atidėliojo išvykimo įteisinimą.
„Brexit“ – tai signalas dvejojantiems lietuviams: emigruok dabar arba niekada. Laikomasi nuostatos, kad sugrįžti visuomet galėsi, o nuvažiuoti į Jungtinę Karalystę ir dirbti, esant tokiai politinei situacijai, vargu“, – pastebi VDU profesorė V. Stankūnienė.
Lietuvius Olandijoje bei Vokietijoje įdarbinančios įmonės „Qbis“ vienas iš vadovų Johan van Zutphen teigia, kad po BREXIT paskelbimo pastebi didėjantį susidomėjimą darbu Nyderlanduose.
„Sulaukiame vis daugiau užklausų ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Portugalijos mūsų įdarbinimo agentūros atstovybėse. Viena iš pagrindinių išvykstančiųjų apsisprendimo priežasčių, kad atlyginimas Nyderlanduose net 20 proc. didesnis nei, pavyzdžiui, Vokietijoje.
Taip pat galima tiek darbe, tiek gatvėje ar viešosiose įstaigose susikalbėti anglų kalba“, – pabrėžia Johan van Zutphen. Nyderlandai didžiausią angliškai kalbančiųjų dalį turinti šalis Europoje, kurios gimtoji kalba nėra anglų.
Emigrantai, deklaravę išvykimą pagal būsimą gyvenamąją vietą/valstybę
2005 m. 2010 m. 2015 m.
Jungtinė Karalystė 4223 40901 18999
Vokietija 1473 3806 3318
Airija 2073 13048 3168
Norvegija 237 4901 2866
Rusija 1113 1479 2801
Ukraina 274 711 1772
Baltarusija 702 1420 1706
JAV 2010 2783 1157
Danija 153 1508 1136
Švedija 299 1682 1039
Ispanija 794 3535 963
Nyderlandai 137 1104 741
Italija 248 1091 316
Prancūzija 208 618 288
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)
Nyderlandai – emigrantų rojus
2016 metais Jungtinės Tautos „Pasaulio laimingiausių šalių suvestinėje“ įvertinę 157 šalių rodiklius Nyderlandams skyrė 7 vietą. 2012-2013 ši valstybė užėmė net ketvirtą vietą. Tyrimas parodė, kad olandai pasižymi dosnumu ir labai žemu korupcijos toleravimo lygiu.
Prieš dvejus metus Amsterdamo emigrantų informacinis centras atliko tyrimą. Apklausus daugiau nei 1300 emigrantų, net 84proc. respondentų savo gyvenimą Nyderlanduose įvertino kaip gerą arba puikų.
Įdarbinimo agentūros „Qbis“ vienas iš vadovų Johan van Zutphen paskaičiavo: „Žmonės Nyderlanduose dirbdami net paprasčiausius darbus uždirba keturis kartus daugiau nei Lietuvoje. Būsto nuomos kainos nesiskiria nuo Vilniaus įkainių, bet net ši suma nesudaro tokios didelės namų ūkio išlaidų dalies. Pagrindinių prekių krepšelis tame pačiame prekybos centre Lietuvoje ir Nyderlanduose skiriasi vos euru. Atėmus visus mokesčius, išlaidas pragyvenimui ir draudimams žmogaus poreikiams lieka daugiau nei jų gimtojoje šalyje“.
Kaip juokauja olandas, gyvenantis Lietuvoje jau dešimt metų: „Manau, kad labiausiai pritraukia olandų atviras požiūris į dirbti atvykstančius užsieniečius, ko nepasakyčiau apie aplinkinių šalių konservatyvesnius gyventojus. Nyderlandai mielai priima atvykėlius dirbti, nes turime labai ilgą tokios praktikos istoriją“.
Nuo 1940 metų Nyderlandai kas dvidešimt metų sulaukė penkių imigrantų bangų. Jos atnešė atvykėlius iš Indonezijos, Pietų Europos šalių, Surinamo, Irako, Irano, Taičio, Čilės. 2000 metais imigravo naujų Europos Sąjungos narių gyventojai.
Imigrantams tiesia raudonąjį kilimą
Johano įžvalgas patvirtina ir sociologijos daktarė Mariane van Bochove iš Sveikatos politikos ir vadybos instituto, priklausančio Roterdamo Erasmus universitetui.
„Nuo 2000 metų Nyderlandai tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygiu pradėjo skirti daugiau dėmesio imigrantams. Tikslingai siekiama didesnio jų srauto, todėl buvo gerinamos sąlygos atvykstantiems. Savivaldybės stengiasi suteikti, kaip jie vadina, „raudonojo kilimo sutikimą“, – teigia sociologė Mariane van Bochove.
Nyderlandai aktyviai steigia imigrantų informacinius centrus, kur užsieniečiai gali kreiptis visais rūpimais klausimais ir norais, o savivaldos atstovai stengiasi jiems padėti.
Šioje šalyje atvykusiems dirbti yra taikoma speciali mokesčių lengvata – net 30 proc. jų algos nėra apmokestinama. Tačiau šia galimybe gali naudotos tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai, turintys nuolatinį darbą ir kurių minimalus atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 4371 eurą.
Mariane van Bochove su Sveikatos politikos ir vadybos instituto kolegomis atliko mokslinį tyrimą. Jie norėjo išsiaiškinti, kas skatina emigrantus rinktis Nyderlandus. „Didžioji dauguma apklaustųjų imigrantų teigė, kad čia studijavo ir po to nusprendė pasilikti gyventi ir dirbti. Kita dalis apsisprendė išgirdę tokių draugų pasakojimus“, – tyrimo rezultatais dalinasi socialinių mokslų daktarė.
Taip pat rinktis šią šalį respondentus motyvavo keli veiksniai:
Karjeros galimybės. Tai išskyrė architektai, finansų sektoriaus atstovai bei siejantys savo ateitį su aukštųjų technologijų įmonėmis.
Anglų kalba. Didžioji dauguma olandų moka anglų kalbą. Tad galima gyventi kaip tarptautinėje erdvėje, nemokant olandų kalbos.
Savivaldybių požiūris į imigrantus. Jos prisitaikė prie emigrantų poreikių.
Puiki infrastruktūra vaikams. Imigrantams yra sukurta puiki vaikų priežiūros ir ugdymo sistema. Yra tarptautinės mokyklos.
Aukštojo mokslo lygis. Didžioji dauguma emigrantų atvykę pagal mainų programą puikiai įvertino vietinio aukštojo mokslo kokybę.
Gyvenimas rojuje – ar ilgam?
Tyrimai rodo, kad emigrantai gyvenantys svetimoje šalyje adaptuojasi per 5 metus. Jie sukuria naujus socialinius tinklus: suranda draugų, sukuria šeimą, susilaukia vaikų. „Jeigu vaikai pradeda eiti į mokyklą, tai praktiškai viskas – toks žmogus tikrai emigravęs“, – teigia profesorė V. Stankūnienė.
Roterdamo universiteto daktarės Mariane van Bochove atliktame tyrime respondentai patvirtina Lietuvos profesorės įžvalgas. Tik dalis imigrantų ryžtasi su šeimomis grįžti į gimtąsias šalis, vardan vaikų socialinės gerovės ir galimybės mokyklose mokytis gimtąja kalba.
Karjeros galimybėmis ar aukšta gyvenimo kokybe susivilioję imigrantai lieka. Jų neatbaido net svetimšalius Nyderlanduose trikdantys veiksniai:
Kalba. Dėl itin plačiai naudojamos anglų kalbos, sudėtinga išmokti vietinės kalbos. Be jos įgūdžių itin sunku įsilieti į vietos bendruomenę.
Sunkiai užmezga draugiškus ryšius. Olandai itin retai leidžiasi į pažintis su kaimynystėje gyvenančiais svetimšaliais, o dar rečiau į draugystes. Didžioji dauguma apklaustųjų imigrantų įvardijo, kad neturi olandų draugų, o visi draugai yra atvykėliai iš kitų šalių. Likusieji teigė turį vieną ir itin retas – du olandus draugus.
Sveikatos apsaugos sistema. Nyderlanduose gera sveikatos priežiūros sistema, bet naujai atvykusiems sunku ją perprasti.
Nacionalistai taikosi į imigrantus
Per Europą besiritanti nacionalizmo banga neaplenkia ir Nyderlandų. Dešiniojo sparno „Laisvės partija“ jau keletą metų laikosi itin priešiškos pozicijos ne aukštųjų technologijų, o nekvalifikuotų ar žemos kvalifikacijos atvykėlių atžvilgiu. Tačiau kilus pabėgėlių iš Sirijos antplūdžiui, susitelkta į kitatikių imigrantų problemą.
Įdarbinimo agentūros „Qbis“ vienas iš vadovų Johan van Zutphen teigia: „Bendras požiūris į iš Rytų atvykstančius darbuotojus yra teigiamas, nes nėra didelio kultūrinio skirtumo, palyginus, pavyzdžiui, su Maroko gyventojais“.
Nacionalistinių pažiūrų olandai gal ir norėtų uždaryti sienas ir neįsileisti atvykstančių dirbti, tačiau verslininkai jiems to niekada neleistų. Nyderlandai yra maža valstybė, todėl susiduria su didele problema – darbo jėgos stygiumi, kurio vietinės mokymo įstaigos negali patenkinti.
„Nyderlanduose yra daug aukštųjų technologijų kompanijų, kurioms reikia aukštą technologinį išsilavinimą turinčių darbuotojų iš Rytų Europos, Irano, Pakistano, Indijos ar kitos pasaulio šalies.
Rytinėje bei pietvakarių šalies dalyje yra įmonių, siūlančių mažiau kvalifikuotą darbą dažniausiai žemės ūkio, logistikos įmonėse, gamyklose“, – teigia dešimt metų darbo rinką Nyderlanduose analizuojantis J. van Zutphen, – „Taip pat sulaukiame darbo pasiūlymų specializuoto technologinio išsilavinimo žmonėms, kaip inžinieriai. Jų šiuo metu Olandijos darbo rinkoje tiesiog nėra. Todėl darbdaviai privalo pritraukti atvykėlius iš kitų šalių, kad galėtų toliau plėstis“.
„Nyderlanduose yra geros mokyklos, gerai išplėtotas infrastruktūros tinklas, šalies ekonomika gerai vystoma, tačiau galutinį sprendimą, likti vadinamame Nyderlandų imigrantų rojuje ar išvykti, lemia kokiame sektoriuje dirbi ir kokių karjeros galimybių gali tikėtis“, – sako sociologė Mariane van Bochove.
Pagal naujausią politinę madą norintiems pastatyti sieną ir neišleisti išvykstančiųjų į Nyderlandų ar kitus emigrantų rojus, sociologai primena apie išvykstančiųjų sumokamą didelę migracijos kainą. Gyvenantys užsienio šalyse susiduria su ekonominiais, psichologiniais, socialiniais sunkumais, susijusiais su santykiais šeimoje, įsikūrimu naujoje vietoje.
Anksčiau ar vėliau būtent ši migracijos kaina lems Lietuvą paliekančiųjų srauto išsikvėpimą. „Kai atlyginimų Lietuvoje ir emigracijai pasirenkamose šalyse skirtumas mažės ir priartės prie migracijos kainos ar ji net taps didesnė, kitaip sakant, kai išvykti neapsimokės, tuomet emigruojančiųjų srautas mažės“, – konstatuoja profesorė V. Stankūnienė.
