Taigi lietuviai pamažu įsileido patriotizmą į savo pirkinių krepšelį. Ir renkasi tai, ką užauginama ar pagaminama mūsų šalies ūkiuose.
Žmonės girdi aršius pieno tiekėjų ir pieną perdirbančių įmonių ginčus dėl kainų. Jie, tikėtina, įsidėmėjo ir tai, kad pieno perdirbėjus maitina eksportas – į užsienį išgabenama kone 60 proc. pieno gaminių.
Netrūksta kalbų ir apie dažovių, mėsos ar žuvies gaminių eksportą. Tačiau maisto produktai anaiptol nėra vieninteliai gaminiai, kurie pasiekia užsienio parduotuvių lentynas.
O ką dar Lietuvos įmonės išgabena svetur?
Eksportas nebemenksta
Iškalbingi yra ir tam tikri skaičiai, liudijantys apie tai, kad Lietuvos nepalaužė Rusijos embargas. Eksporto apimčių pokyčiai jau nebėra dideli – Rusijos rinką pamažu keičia kitos eksporto valstybės.
Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, 2014-aisiais Lietuvos įmonės prekių eksportavo už 24,36 mlrd. eurų, 2015-aisiais – už 22,9 mlrd. eurų, pernai – už 22,6 mlrd. eurų.
Importas atitinkamai siekė 25,89 mlrd. eurų, 25,4 bei 24,8 mlrd. eurų.
Be to, prekių importas iš Rusijos į Lietuvą visada buvo (ir liko) didesnis nei eksportas. Pavyzdžiui, 2014-aisiais Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už 5,08 mlrd. eurų, importavo – už 5,35 mlrd. eurų.
2015-aisiais atitinkamai eksporto ir importo būta už 3,1 ir 4,1 mlrd. eurų.
Pernai eksportas į Rusiją siekė 3,05 mlrd. eurų, importas iš jos – 3,58 mlrd. eurų.
2013-aisiais, iki embargo, lietuviškų gaminių į Rusiją buvo eksportuota už 4,85 mlrd. eurų, importuota iš jos prekių – už 7,37 mlrd. eurų.
Ko daugiausia parduodama?
Taigi 2016-isiais mūsų šalies įmonės svetur prekių pardavė už 22,6 mlrd. eurų, iš jų už 13,7 mlrd. eurų – ES valstybėse.
Įvairūs maisto produktai, grūdai bei jų produktai, mineralinis kuras, plastikas ir jo dirbiniai, mediena, baldai, bei surenkamieji statiniai tekstilės gaminiai, dirbiniai iš geležies, mechaniniai įrengimai, medicinos prietaisai, stiklo gaminiai – tai prekės, kurių eksportas yra gausiausias.
Štai keletas 2016-ųjų eksporto skaičių – gausiausio pardavimo kiekis milijonais eurų:
Mėsa ir valgomieji subroduktai 203 mln. eurų
Žuvys 398
Pienas, kiaušiniai, medus 434
Daržovės 221
Javai 594
Salyklas, krakmolas, glitimas 124
Aliejinių kultūrų sėklos pramonei 105
Gaminiai iš mėsos, žuvies 185
Gaminiai iš javų, miltų 158
Įvairūs maisto produktai 180
Įvairūs gėrimai 280
KITI GAMINIAI:
Mineralinis kuras, alyva, vaškas 3112
Farmacijos produktai 724
Trąšos 688
Įvairūs chemijos produktai 330
Plastikai ir jų dirbiniai 1376
Mediena ir jos dirbiniai 904
Popierius ir kartonas 260
Megzti drabužiai 265
Kitokie drabužiai 370
Stiklas ir jo gaminiai 122
Dirbiniai iš geležies bei plieno 541
Katilai, mechaniniai įrengimai 1852
Elektros mašinos, įrenginiai 1465
Matavimo, medicinos prietaisai 570
Baldai, čiužiniai, baldų reikmenys 1744
Eksperto įžvalgos
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) neseniai buvo atlikusi išsamų 2016 m. pirmojo pusmečio eksporto būklės tyrimą. Jo išvada – eksporto apimtys didėja.
Pavyzdžiui, lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas pirmąjį 2016-ųjų 00pusmetį išaugo kone 4 proc., kai 2015 metais eksporto plėtra siekė 2,6 proc.
Nominalus eksporto prieaugis siekė 194 mln. eurų – per pirmus šešis mėnesius eksporto augimas sudarė daugiau nei 70 proc. viso 2015 m. prieaugio.
„Lietuvos eksportuotojai didino pardavimų apimtys išorės rinkose. ES rinkoje vis didesnį dėmesį šalies verslas skiria Skandinavijos regionui, tuo tarpu didėjantis spaudimas konkurencingumui kenkti eksporto į Centrinę Europą rezultatams.
Dėl ekonominių sankcijų, vyraujančių recesinių tendencijų ir pardavimų perskirstymo į kitas rinkas ir toliau mažėjo srautai į NVS regioną.
Eksportas į naujas rinkas laipsniškai didėjo, tačiau nemaža dalimi tai vis dar galima paaiškinti tik atskirų segmentų sėkme, bet ne tvaria eksporto plėtra“, – taip eksporto tendencijas yra komentavęs LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas.
Eksporto nuosmukį į Vokietijos ir Prancūzijos rinkas pernai kompensavo nemenkas – 88 mln. eurų – prieaugis į Skandinavijos regioną.
Pasak A.Izgorodino, pastarųjų kelerių metų eksporto rodikliai rodo, kad net ir ES regione vyksta tam tikras Lietuvos eksporto srautų persiskirstymas, o Lietuvos verslas vis labiau stengiasi didinti pardavimą Skandinavijos valstybėse.
Tikėtina, kad tam tikros įtakos tokiai diversifikacijai turi ir didėjantis spaudimas Lietuvos verslo konkurencingumui, ypač dėl per sparčiai kylančių darbo sąnaudų, todėl verslas vis daugiau skiria dėmesio aukštesnės perkamosios galios valstybėms.
Eksporto srautas į NVS rinką nuolat mažėja. Pavyzdžiui, pirmąjį 2016-ųjų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku 2015-aisiais, lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną susitraukė 17,3 proc. ir vien per pirmąjį pusmetį eksporto netekimai NVS regione sudarė apie 50 mln. eurų.
Dėl makroekonominių ir geopolitinių priežasčių eksportas į Rusiją 2016-ųjų sausį-birželį sumažėjo 15 proc. arba 20 mln. eurų.
Iš pagrindinių eksporto rinkų NVS regione pasidžiaugti galima nebent eksporto rezultatais Baltarusijoje, kur eksporto apimtys, lyginant su praėjusiais metais, liko nepakitusios.
