Lenkijos vyriausybė nurodė kaimuose ir mažuose miesteliuose neuždarinėti pašto skyrių, nors valstybinė įmonė „Poczta Polska“ (PP) ketino taip pasielgti.
Jos direktorius Przemyslawas Sypniewskis kitokį sprendimą aiškino provincijos gyventojų protestais bei valdančiųjų politikų nenoru. Spėjama, jog taip valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) nori užsitikrinti rinkėjų paramą per kitais metais įvyksiančius savivaldybių rinkimus.
TTP pranešė netrukus priimsianti įstatymą, suteiksiantį daugiau monopolinių teisių PP, todėl pagerės bendrovės finansinė padėtis ir nebereikės uždarinėti nuostolingų filialų.
Teismų bei kitų valstybinių įstaigų pranešimus ir siuntinius nuo kitų metų galės pristatinėti tik valstybės paštininkai, o tokias paslaugas bus leista dvigubai pabranginti.
Be to, jau nuo šio mėnesio leista 20 procentų padidinti laiškų ir siuntinių pristatymo gyventojams bei įmonėms tarifus.
Šios priemonės turi paversti PP pelninga firma, ji galės atsinaujinti bei didinti darbuotojų atlyginimus.
Šiuo metu pašto kasininkės uždirba tik apie 1,7 tūkst. zlotų (394 eurus) per mėnesį, o dėl mažų algų sandėliuose trūksta net ketvirtadalio darbuotojų.
Per pastaruosius penkerius metus likviduota apie tūkstantį mažų PP filialų, o likusiuose 7200 skyrių triūsia 80 tūkst. darbuotojų. Nuostolius dėl kasmet apie 10 procentų mažėjančio laiškų bei siuntinių srauto PP stengėsi kompensuoti naujomis paslaugomis.
Pavyzdžiui, už specialų mokestį paštininkai gyventojams į namus ėmė pristatinėti naujus pasus, vairuotojo pažymėjimus, bankų kodų korteles.
Tiesa, pelninga pašto veikla kitiems kainuos nemažai, net ir valstybinėms įstaigoms, nes dėl didesnių įkainių padidės jų išlaidos. Tačiau valdantieji aiškino, jog teismai taip pat veikia nuostolingai, tačiau niekam nekyla minčių juos uždaryti, o pašto filialai provincijai esą yra gyvybiškai svarbūs.
