Rusijos muitinė paskelbė itin įdomią žinią: pasirodo, praėjusiais metais Ukraina buvo didžiausia rusiškos mėsos ir alaus pirkėja.
Taip nutiko nepaisant draudimo įvežti rusiškus maisto produktus, kuris buvo paskelbtas dar užpernai.
Eksportas staiga pašoko
Tiesa, Kijevo ar juolab Lvovo Rusijoje virtas alus nepasiekia.
Jis, kaip ir mėsos produktai ar net pieno gaminiai, kurių stokoja patys rusai, gabenamas į vadinamąsias Donecko ir Luhansko liaudies respublikas, kurių nepripažįsta nei Ukraina, nei didžioji dauguma pasaulio valstybių.
Tačiau rusams tai netrukdo. Jie praėjusiais metais vien alaus eksportą į šį regioną išaugino pusantro karto – iki 385 mln. litrų. Mėsos ir jos subproduktų išgabeno kone 48 tūkst. tonų.
Tiesa, šito nematyti Ukrainos statistikos tarnybos pateikiamose lentelėse. Remiantis jų duomenimis, pernai sausį–lapkritį mėsos importas iš Rusijos sumažėjo net 40 kartų, o jo vertė – vos 15,4 tūkst. dolerių (14,44 tūkst. eurų).
Tačiau Kijevas niekaip negali apskaičiuoti prekybos apimties teritorijose, kurių nekontroliuoja. Todėl, kaip skelbia „Vedomosti“, Donecko ir Luhansko regionuose veikiantys mėsos kombinatai naudoja tik rusišką žaliavą.
Prisijungė tarpininkai
Tiesa, Rusijos verslininkai oficialiai nepripažįsta tiekiantys produkciją į šiuos karo apimtus regionus. Tai nėra draudžiama, bet JAV yra paskelbusios sąrašus veikėjų iš šių regionų, su kuriais draudžiama bendradarbiauti.
Nenorėdami užsitraukti Vašingtono rūstybės ir patekti po sankcijų kūju, Rusijos įmonių vadovai pasitelkė tarpininkus, kurie padeda prekiauti su separatistų kontroliuojamų Ukrainos teritorijų verslininkais.
„Tai tik paprastas eksportas, nieko ypatingo. Reikia pamiršti stereotipus, kad ten vyksta karas ir tvyro suirutė“, – leidiniui „Vedomosti“ aiškino prisistatyti dėl suprantamų priežasčių vengiantis vienos tarpininkų bendrovių atstovas.
Tokių įmonių tik gausėja. Antai netoli sienos su Ukraina esančioje Rostovo srityje praėjusiais metais didmenine prekyba maisto produktais besiverčiančių ar prekybos agentų paslaugas teikiančių bendrovių skaičius padvigubėjo – iki 328, o transporto paslaugų įmonių padaugėjo irgi kone du sykius, t.y. iki 787.
Rusijos interneto skelbimų portaluose apstu besisiūlančių nugabenti krovinius į Luhansko ar Donecko regionus, sutvarkyti visas muitinės procedūras.
Pinigai – lagaminuose
O kaip su atsiskaitymais? Iš pradžių prekiaujantys su Rytų Ukraina verslininkai norėdavo tik grynųjų pinigų.
Dabar bent jau Donecko įmonės, norinčios partneriams Rusijoje pervesti didesnę nei 10 tūkst. JAV dolerių (9,38 tūkst. eurų) sumą, gali pasinaudoti šios vadinamosios liaudies respublikos centrinio banko paslaugomis.
Tuo metu Rusijos įmonės atsidarinėja sąskaitas „CMR Bank“. Šis bankas aktyviai veikia Rostovo srityje, o jame triūsia anksčiau Rusijos bankų atstovybėse Ukrainoje dirbę specialistai.
Tiesa, išliko ir tradicija gabenti pinigus per sieną lagaminuose. „Už grynuosius perki prekes Rusijoje, nuveži į tas respublikas ir gauni dar daugiau grynųjų užsienio valiuta. Ją parsiveži ir iškeiti bankuose“, – taip schemą nupiešė vienas „Vedomosti“ pašnekovų.
Tiesa, mokėti reikia visais atvejais: už pervedimus – nemenkus komisinius, o už grynuosius – duoklę kertant sieną.
Užtat kiekvienas renkasi, kaip jam patogiau.
