Vienu didžiausių nerimą investuotojams keliančių veiksnių išlieka politinis nestabilumas: 38 proc. apklaustų užsienio kapitalo įmonių vadovų prognozuoja, kad artimiausią ketvirtį politinė aplinka taps dar mažiau stabili. Gana kritiškai investuotojai vertina ir verslo aplinkos skaidrumą: jei antrąjį 2016 m. ketvirtį jo stigo 6 proc. respondentų, tai 2017 m. pradžioje penktadalis (20 proc.) apklaustųjų mano, kad skaidrumo lygis Lietuvoje yra žemas.
Vis dėlto, investuotojai išlaiko pasitikėjimą valstybe. Asociacijos „Investors‘ Forum“ reguliariai sudaromas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas (LIPI) šių metų pradžioje siekė 1,215 balo iš dviejų galimų ir liko toks pat, kaip 2016 m. viduryje. Naujas investicijas artimiausią ketvirtį planuoja 42 proc. respondentų, o didesnė pusė (56 proc.) apklaustų užsienio kapitalo įmonių vadovų ketina kurti naujų darbo vietų. Šis rodiklis išlieka rekordiškai aukštas, lyginant visų LIPI tyrimų rezultatus.
„Šį pusmetį nestigo dramatiškų pokyčių Lietuvoje ir pasaulyje. Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos, JAV prezidento rinkimai, taip pat – Seimo rinkimai ir Lietuvos valdžios kaita, suprantama, kelia klausimų investuotojams ir daro poveikį jų ateities planams. Jie didele dalimi priklausys nuo tolimesnių Seimo ir Vyriausybės veiksmų. Pastaroji turi puikią progą įsiklausyti į investuotojų lūkesčius, megzti su jais atvirą dialogą ir prioritetinėse srityse imtis ryžtingų permainų, kurių būtinybę aiškiai atskleidžia šis tyrimas“, − pabrėžia Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.
R. Valiūnas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai kol kas nėra tikri, ko gali tikėtis iš darbą pradėjusios septynioliktosios Vyriausybės. Susipažinę su Ministrų kabineto programa, 65 proc. pirmojo 2017 m. ketvirčio LIPI tyrimo respondentų nurodė negalį pasakyti, kokį poveikį ji turės Lietuvos verslo aplinkai ir investiciniam klimatui. Investuotojai palankiausiai atsiliepė apie ketinimus stiprinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei darbo našumą (68 proc.). Daugelis (59 proc.) tikisi teigiamų pokyčių transporto ir logistikos sektoriuose. Tačiau atidėta darbo santykių reforma ir naujojo socialinio modelio įsigaliojimas investuotojus nuteikė skeptiškai: Vyriausybės veiksmai ir planai darbo santykių srityje sulaukė prasčiausio respondentų vertinimo.
Apžvelgdami įtaką investiciniam klimatui ir verslo aplinkai darančius veiksnius, investuotojai tradiciškai palankiausiai vertino šalies infrastruktūrą. Kad Lietuvos telekomunikacijų ir transporto infrastruktūra yra aukšto lygio, mano atitinkamai 95 ir 47 proc. respondentų. Kita vertus, šias sritis investuotojai yra linkę laikyti savaime suprantamais Lietuvos privalumais ir juos vis mažiau sureikšmina.
Pasak „Investors‘ Forum“ vadovų, norėdama likti konkurencinga ir patraukli užsienio investuotojams, valstybė privalo skirti daugiau dėmesio labiau probleminėms sritims, kurias aiškiai įvardijo tyrimo dalyviai. Investuotojai gerokai kritiškiau atsiliepia apie šalies mokesčių sistemą: jei 2016 m. viduryje tik 6 proc. manė, kad jos efektyvumo lygis yra žemas, tai šių metų pradžioje tokios nuomonės laikosi penkiskart daugiau respondentų. Viešojo sektoriaus efektyvumas, švietimo sistema, darbo santykių reguliavimas, investuotojų nuomone, taip pat yra neatidėliotinai tobulintinos sritys.
„Atidėtas naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas bei užsitęsusios diskusijos dėl socialinio modelio, atsisakyta „Sodros“ įmokų lubų, nepalanki mokesčių sistema ir klestinti biurokratija – tai pagrindiniai veiksniai, dėl kurių Lietuva rizikuoja pralaimėti konkurencinę kovą dėl investicijų. Pastarąjį pusmetį šalį drebinę skandalai optimizmo investuotojams, be abejo, taip pat neįkvepia. Pasaulio ekonomikai lėtėjant, o globalioje arenoje tebetvyrant įtampai ir nežinomybei, dabar kaip niekad iki šiol Lietuvai būtina demonstruoti ryžtą ir imtis esminių pokyčių verslo aplinkai gerinti“, − tvirtina Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Paprašyti įvertinti sritis, kurias labiausiai būtina tobulinti artimiausiu metu norint pagerinti šalies investicinę aplinką, įmonių atstovai aiškiai išskyrė tris prioritetus. Į pirmąją sąrašo vietą įsiveržė valstybės sektoriaus efektyvumas.
Kone du trečdaliai, 62 proc. respondentų jo pasigenda ir efektyvumo didinimą laiko vienu svarbiausiu valstybės uždavinių. Svarbus iššūkis Lietuvos investiciniam patrauklumui yra švietimo sistema, nepakankamai efektyviai ruošianti šiuolaikinei darbo rinkai būtinus specialistus. Net 61 proc. investuotojų įsitikinę, kad švietimas yra viena labiausiai esminių pokyčių reikalaujančių sričių. Galiausiai, diskusijos dėl darbo santykių reformos taip pat išlieka investuotojų dėmesio centre: pusė (50 proc.) respondentų darbo santykių reguliavimą laiko vienu svarbiausių valstybės prioritetų artimiausią ketvirtį.
Didesnė dalis – 55 proc., − investuotojų pabrėžia dažnai susiduriantys su darbo santykių reguliavimo keliamais iššūkiais. Per visą LIPI tyrimų laikotarpį ši sritis tradiciškai lieka viena opiausių investuotojams. Net 64 proc. apklaustųjų nurodo dažnai susiduriantys su veiklos sunkumais, kuriuos kelia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Taigi švietimo ir aukštojo mokslo sistema, kuri rengtų aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms reikalingus kvalifikuotus specialistus, taip pat lankstesnės sąlygos pritraukti talentus iš užsienio šalių, turėtų būti ekonomikos augimo siekiančios valstybės prioritetai.
