„Tai nepriklausomas Lietuvos ekonomikos vertinimas ir vienas išsamiausių tokio pobūdžio dokumentų Lietuvoje.
Europos Komisija tai mato kaip pagalbą valstybei narei, nors spręsi problemas jau yra valstybės užduotis“, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
O problemų Lietuvoje Europos Komisija mato užtektinai.
„Nors nuo krizės pajamos vienam gyventojui Lietuvoje labai išaugo, skurdo mažinimas buvo nepakankamas, o nelygybė išaugo“, – tokias išvadas mūsų šaliai pateikė Europos Komisija.
Viskas gerai, bet...
Ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega teigė, kad pagrindinė žinias Lietuvai iš Europos Komisijos yra gana teigiama – ekonomika auga, nedarbo lygis mažėja, dauguma rodiklių auga.
„Bet visuomet yra keletas „bet“. O tas „bet“ šioje situacijoje yra tai, kad tie teigiami pokyčiai paliečia ne visus. Čia pirmiausia reikėtų paminėti skurdo ir socialinės atskirties lygmenį, kuris vis dar yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES)“, – kalbėjo M.Vaščega.
Kitas dalykas – augimo tempai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau ne taip greitai kaip kai kurių kitų ES valstybių. „Dėl to prie kai kurių valstybių lygio mes ne artėjame, o nuo jų tolstame. Kaip tai pakeisti yra iššūkis numeris vienas mūsų valstybei“, – sakė ekonomikos valdysenos pareigūnas.
Antras didžiausias iššūkis Lietuvai susijęs su demografija. „Nedarbo lygis mažėja, bet ne tik todėl, kad kuriamos darbo vietos, bet ir dėl to, kad apskritai mažėja darbingo amžiaus piliečių“, – sakė M.Vaščega. Tai kuria spaudimą tiek darbo, tiek socialinės apsaugos sistemoms.
Negailėjo pastabų
Europos Komisijos ataskaitoje paminėta nemažai sričių, kuriose Lietuva tikrai turėtų pasitempti.
Nelygybė Lietuvoje klesti, o lyg to būtų maža, Europos Komisija nustatė, kad Lietuvos socialinės apsaugos aprėptis neatitinka ekonomikos augimo, socialinės apsaugos išlaidos mažos, o galimybių jų didinti – nepakankamai.
„Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir didėja nuo 2012 m. Ji atsiranda dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelio skirtumo, didelių darbo užmokesčių skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo“, – teigiama Europos Komisijos pranešime.
Nors valstybė patvirtino kelias priemones, skirtas vangiam mokestinių prievolių vykdymui gerinti, lietuviai mokesčius vis dar moka nenoriai – tiek PVM, tiek darbo mokesčių surinkimas Lietuvoje Europos Komisijos nedžiugina.
Lietuvos BVP augimas po krizės atsigavo, bet investicijų ir našumo augimo rodikliai į prieškrizinį lygį negrįžo.
„Lietuvai turtėjant, jos našumo rezultatus neigiamai veikia prasti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai, vidutiniška švietimo kokybė ir neveiksmingos suaugusiųjų mokymo programos. Šie veiksniai taip pat yra būsimo augimo kliūtys“, – teigiama EK ataskaitoje.
Lietuvos ekonomikos augimui trukdys ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. „Kadangi Lietuvos augimas vis labiau priklausys nuo žiniomis grindžiamos veiklos, siekiant pakelti gyvenimo lygį bus itin svarbu užtikrinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą“, – rašoma pranešime.
Pastabų kliuvo ir Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai, kurios prasti rezultatai daro neigiamą poveikį darbo jėgai ir ekonomikos konkurencingumui. Apie švietimo sistemą Europos Komisija pasisakė dar griežčiau: „Lietuvos švietimo sistemos rezultatai prastėja, o pati sistema yra neefektyvi“.
Šiek tiek komplimentų
Nors kai kurie signalai, kuriuos Lietuvai siunčia Europos Komisija, gąsdina, bet ne viskas mūsų šalyje juoda.
„Lietuva kartu su Latvija ir Estija padarė didelę pažangą didindamos energijos tiekimo saugumą“, – teigiama Europos Komisijos ataskaitoje.
Lietuva buvo pagirta už tai, kad, įgyvendinus kelis dujų ir elektros energijos projektus, paįvairinti Baltijos šalių energijos šaltiniai ir apskritai sumažėjo kainos.
Europos Komisija mano, kad Lietuva pasimokė iš rekomendacijų, gautų praėjusiais metais ir tam tikrą pažangą padarė pertvarkant mokesčių ir pensijų sistemas.
„Lietuva padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama 1 rekomendaciją, nes ėmėsi priemonių mažas pajamas gaunančių asmenų mokesčių naštai sumažinti ir mokestinių prievolių vykdymui gerinti. Tam tikta pažanga padaryta įgyvendinant 2 rekomendaciją, nes Lietuva ėmėsi veiksmų visose aptariamose srityse, išskyrus investicijų į žmogiškąjį kapitalą didinimo sritį“, – teigiama ataskaitoje.
Lietuva nepadarė daug, kad investuotų į žmogiškąjį kapitalą, lygiai taip pat tik nedidelė pažanga padaryta skatinant alternatyvius finansavimo šaltinius, nedaug veiksmų imtasi siekiant gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir nesiimta papildomų priemonių našumo augimui stiprinti.
Kas laukia?
Europos Komisija pažymi tris ekonominės politikos vertybių trikampio elementus: investicijų skatinimą, struktūrines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką.
Po keleto spartaus augimo metų Lietuvos ekonomika 2015 ir 2016 m. toliau augo, nors ir lėčiau. Europos Komisija tikisi, kad šiemet ekonomikos augimas paspartės iki 2,9 proc. dėl eksporto ir investicijų atsigavimo, kuris visiškai atsvers dėl didesnės infliacijos lėtėjantį privataus vartojimo augimą.
Numatoma, kad keletą ateinančių metų darbo užmokestis toliau sparčiai augs, todėl atitinkamai neišaugus našumui ateityje gali susilpnėti konkurencingumas.
Potencialiam Lietuvos ekonomikos augimui įtakos turi ir demografiniai iššūkiai. „Per pastaruosius 10 metų Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjo po vidutiniškai 1,3 proc. per metus ir numatoma, kad mažėjimo tempas ateityje turėtų dar paspartėti“, – teigiama ataskaitoje.
Mažėja ne tik darbuotojų skaičius, bet ir jų našumas, sparčiai augęs iki 2009 m. Tai gali būti susiję tiek su sumažėjusiomis privačiomis investicijomis, tiek su natūraliu atotrūkio mažinimo proceso sulėtėjimu.
Lietuvos viešųjų finansų būklė patikima, bet numatoma, kad 2017 m. dėl struktūrinių reformų išaugs struktūrinis deficitas.
„Vidutiniu laiku fiskaliniai uždaviniai turėtų sunkėti, nes dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir didėjančių išlaikomo amžiaus žmonių koeficientų didės pensijų ir ilgalaikės priežiūros išlaidos“, – konstatavo Europos Komisija.
