Kaip numatyta, remonto darbai prasidės liepos 14 d., o jau rugpjūčio 18 d. takas vėl turės priimti lėktuvus.
Rekonstrukcija būtina
Dabartinis Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas yra smarkiai nusidėvėjęs ir artėja prie avarinės būklės. Pastarąjį kartą jis buvo rekonstruotas prieš 20 metų.
Planuojama, kad Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas bus rekonstruojamas iš esmės: nukasamas gruntas, ardoma sena asfalto danga, formuojamas šalčiui atsparus apsauginis sluoksnis, keičiami nuotekų ir drenažo sistemų vamzdžiai, klojama nauja asfalto danga ir įrengiama nauja signalinių žiburių sistema.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas teigė, kad tokia Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija jau buvo neišvengiama ir tai buvo tik laiko klausimas.
„Tai labai ilgai lauktas rezultatas ir svarbi dienai oro uostams. Labai trumpas terminas – didelis iššūkis rangovams.
Buvo klausimas, ar galime įgyvendinti projektą neuždarant oro uosto, tačiau atsakymas – tikrai ne, mes analizavome visas galimybes, tačiau dėl mūsų tako ilgio, tokios galimybės rekonstruoti naktį nėra“, – sakė G. Almantas.
Tokios rekonstrukcijos dar niekada nebuvo
„Bus rekonstruojama tako danga. Tokios rekonstrukcijos dar niekada nebuvo Vilniaus oro uosto istorijoje. Ar galima buvo atlikti minimalius pataisymus? Ne. Tako gyvavimo laikotarpis buvo jau visai į pabaigą, todėl neatlikus rekonstrukcijos jau šiais metais Vilniaus oro uostas būtų buvęs uždarytas, todėl šis procesas buvo neišvengiamas“, – kalbėjo G. Almantas.
Planuotas oro uosto tako rekonstrukcijos biudžetas buvo 24 mln. eurai, tačiau rangovų pasiūlyta kaina daug mažesnė – 19 mln. eurų. Po rekonstrukcijos iki pat spalio vidurio dar bus vykdomi baigiamieji statybos darbai, neturėsiantys įtakos skrydžių vykdymui ir jų saugai.
Remsis patirtimi
Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos konkurso nugalėtojas – bendrovės „A.C.B.“ vadovaujamas įmonių konsorciumas, kuris 2013–2015 metais oro uosto rekonstrukciją atliko ir tarptautiniame Rygos oro uoste. Ten buvo tvarkoma lėktuvų kilimo ir leidimosi takų kelio danga, modernizuota kilimo-tūpimo tako apšvietimo sistema, rekonstruota lietaus vandens ir drenažo sistema, statomas lėktuvų plovimo angaras bei kt.
Rangovų įmonės „A.C.B“ valdybos pirmininkas Valdis Lejnieksas teigė, kad tokie darbai jiems – ne naujiena, tačiau didžiausias iššūkis bus trumpas rekonstrukcijos terminas.
„Mes suprantame, kad tai ne tik didelė garbė, bet ir milžiniška atsakomybė, nes dideles darbų apimtis reikia padaryti per labai trumpą laiką. Oro uostose dirbame daugiau nei 20 metų. Didžiausias mūsų užsakovas buvo Rygos oro uostas. Paskutinis mūsų projektas buvo vykdomas prieš porą metų. Tai Rygos oro uostų rekonstrukcija. Darbo apimtis buvo apie 80 mln. eurų. Kilimo takas buvo renovuojamas nesustabdant oro uosto darbo. Darbas vyko naktį. Be to, 2014 m. mūsų takas Latvijoje buvo pripažintas geriausiu inžinerijos statiniu“, – apie savo nuveiktus darbus pasakojo V.Lejnieksas.
Pasak jo, nors čia apimtys yra mažesnės, tačiau terminas trumpesnis: „Manau, kad padarysime viską, kad nenuviltume užsakovų.“
Darbai prasidės netrukus
Anot „A.C.B“ valdybos nario Dzintaro Pomerso, darbai prasidės jau greitai, o uždarius Vilniaus oro uostą liepos mėnesį darbai truks net 24 val.
„Darbai jau bus pradedami netrukus ir vyks naktį, o nuo nurodytos dienos liepos mėnesį dirbsime 24 val. per parą. Bus visiškai atnaujintas kilimo takas, pakeista apšvietimo sistema, signalinės žiburių apšvietimo sistemos bus modernios: tokios, kokių reikalauja užsakovas. Taip pat bus įrengtos ir sustiprintos žaliosios zonos, kad nebūtų jokių nelaimingų atsitikimų, jei koks orlaivis nukryptų nuo tako“, – sakė D. Pomersas.
Nukreips į kitus oro uostus
Rekonstrukcijos metu Vilniaus oro uoste aviacinė veikla nebus vykdoma – visi orlaiviai bus nukreipti į kitus Lietuvos oro uostus: Kauną bei Palangą.
„Sklandus veiklos perkėlimas į Kauną yra itin svarbus, nes tik taip galima išsaugoti Lietuvos pasiekiamumą oru. Tai įtemptas ir labai jautrus procesas, todėl kiekvienas trikdys ir vėlavimas tiesiogiai paveiks visus šalies gyventojus ir svečius iš užsienio“, – kiek anksčiau lrytas.lt tvirtino Lietuvos oro uostų (LOU) tinklo vadovas Donatas Voveris.
Lrytas.lt duomenimis, kai kurios oro linijos, kaip tarkime „Ryanair“, prasidėjus Vilniaus oro uosto rekonstrukcijai besikartojančių orlaivių skrydžių į Kauną nenukreips. Kompanijos reisai vyks Kauno oro uostui įprasta tvarka.
Kirtis Lietuvos turizmui
40 proc. mažiau keleivių būsimą vasarą, išaugsiančios skrydžių bilietų kainos ir smūgis Lietuvos turizmui. Šitaip artimą ateitį regi Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė.
Pasak jos, čia kalta Vilniaus oro uosto kilimo ir leidimosi tako rekonstrukcija, kuri galėjo būti vykdoma taip, kad nesutrukdytų keleivių srautams, tarkime, oro uostas remontuojamas naktimis, o dienomis skrydžiai vyktų.
Šitaip, pasak turizmo atstovės, daroma kitų šalių oro uostuose. Tačiau šio pasiūlymo Vilniuje buvo atsisakyta, nes esą tai brangu.Pasak jos, tako rekonstrukcija gali užtrukti ir ilgiau nei 35 dienas, o tokia nežinia gali atbaidyti keleivius nuo kelionių, jau nekalbant apie užsienio kelionių organizatorių programas planuojamas visai vasarai, nes keisti jas, išmetant daugiau nei mėnesį, yra gana sudėtinga.
Naktiniai darbai – neįmanomi
„Oro uostai gali būti rekonstruojami keliais būdais. Vienas iš jų – naktimis. Mes šį variantą svarstėme ir jo atsisakėme“, – sakė D.Voveris.
Jis aiškino, kad Vilniaus oro uosto kilimo ir leidimosi takas yra trumpas, palyginti su kitų oro uostų.
„Jis siekia 2,5 kilometro. Tarkim, Kauno oro uosto takas yra apie 3 kilometrus. Standartinis takas siekia 3–3,5 kilometro. Kadangi Vilniuje takas trumpas, dingsta galimybė jį pertvarkyti naktį. Tai viena priežastis. Antroji – bus atliekamas kapitalinis remontas, o ne tiesiog remontas. Tai reiškia, kad bus ardoma tako danga, kasama po ja, keičiami signaliniai žiburiai. Tokios apimties darbų neįmanoma atlikti naktį. Juolab naktį oro uostas tik labai trumpą laiką nepriima orlaivių“, – kalbėjo D.Voveris.
LOU atstovas sakė, kad jei teoriškai būtų įmanoma rinktis rekonstrukciją naktimis, ji būtų brangesnė: „Bet tai neįmanoma“, – pabrėžė D.Voveris.
